Visas valgiaraštis (išskyrus desertus) telpa viename puslapyje. Jau gerai. Patiekalų kainos nustebina kuklumu – dar geriau. Maniau, kad čia net nebus vienaženklių kainų, bet klydau. Ir patiekalai skamba taip įdomiai, kad norisi visko. Tai kai norisi visko, tai viską ir reikia užsisakinėti, ir mes taip ir padarome, bent jau užkandukų atžvilgiu. Užsisakome visus septynis. Kaip jums skrudinta duona su lašiniais (€6) – žinau, daugelis sakysite, kad galite ir namuose tokios padaryti, bet kas iš to? Jei norite darytis, tai ir darykitės. Aš skanavau čia. Tikras lietuviško kaimo skonis. O dar labai įspūdingos buvo menkių spurgos, juodos kaip naktis (dažytos sepijų rašalu), €8. Bent jau apie menkių spurgas nesakysite, kad tokių galite ir patys pasidaryti, nes nepasidarysite. Ir kiaulienos kroketai su bazilikų majonezu (€7), ir kraujinis traškutis su kiaušinio baltymo perlais (€8) buvo ypatingi. Aš visko tiesiog nevardinsiu, kad neatrodytų, kad giriuosi. Geriau pasižiūrėkite į valgiaraščio nuotrauką – taip, mes valgėme visko.
Pagrindinių patiekalų, aišku, visų neužsisakinėjome. Ne dėl to, kad negalėtume (mes viską galime), o todėl, kad net keturiese tiek nesuvalgysi.
Brandintos anties krūtinėlė (štai jos, tos antys, čia pat ir bręsta, atvežtos iš ūkininkų, išstatytos visų veganų džiaugsmui), €24, buvo gera, bet nepasakyčiau, kad sensacinga. O gal nuo mandrų užkandžių mums jau norėjosi kažko baisiai, nepaprastai išskirtinio, aš net nežinau. Geras patiekalas, bet ne viskas gali būti sensacija.
Spageti moliūgai (čia tas žalias patiekalas nuotraukoje, €11) buvo moliūgai supjaustyti spagečių forma, ir su kažin kokiu žaliu užbarstymu. Man patiko, tiek, kiek gali patikti vegetarų patiekalas. Visi žino, kad aš nesu ypatingai didelis vegetaras. Bet valgiau skaniai, ir dar galimai kada nors užsisakyčiau.
Veršio širdis (€9) buvo toks patiekalas, apie kurį patys nesupratome, kodėl jį užsisakėme. Gal buvo trumpam užtemęs protas. Ne aš pirmas sugalvojau, kad pornografija su gyvuliukais yra ne visiems, ir tai tikrai yra mažumos pramoga. Tą patį galima pasakyti ir apie patiekalus iš subproduktų. Širdis nebuvo nevalgoma, bet kažkaip negalėjome nustoti galvoti apie tai, ką skanaujame, ir patiekalo nepabaigėme. Geras patiekalas, tiesiog ne mums, ir tiek.
Daugiausiai džiaugsmo atnešė, kad ir kaip būtų keista, tas patiekalas, iš kurio mes labai daug nesitikėjome, nes paprastai jautienos išpjova būna gana nuobodus pasirinkimas, kurį renkiesi tada, kai nelabai žinai, ką gi pasirinkti, nors šiaip jau jautiena yra kilnus dalykas, ir nereikia į ją taip iš aukšto žiūrėti. Bičiulis Remigijus, pasirinkęs jautienos išpjovą su jautienos sultinio padažu, morkomis, petražolių šaknimis ir mėlynaisiais svogūnais (€27), buvo visų varstomas pavydžiais žvilgsniais, nors kilniaširdiškai atpjovė visiems po gabaliuką paragauti: ten buvo tokia dūmo kvapo koncentracija, toks skonio sodrumas, kad vien dėl tos jautienos galima grįžti į restoraną ir priklaupus prašyti, kad mums jo vėl atneštų. Svajonė.
Kaip suvalgėme desertus (irisų ledus, €6, ir varškės spurgytes, €5) jau beveik neatsimename, buvo gerai, bet dar geresnis buvo mūsų pokalbis, ir išėjome iš restorano jau jam užsidarius, norėčiau sakyti, kad paskutiniai, bet ne, dar buvo kitų žmonių, kurie irgi užsisėdėjo.
Keturiese sumokėjome €232,30 ir arbatpinigius; jautėmės, kad tikrai kukli, protinga kaina už tokią išmanią ir sudėtingą ekstravaganciją. Ar eitume vėl? Be abejo. Ar gali Vilnius didžiuotis tokiu restoranu? Tikrai.
Penkios žąsys iš penkių.
Džiaugsmas, Vilniaus g. 28 (įėjimas iš Liejyklos gatvės). Tel. +370 631 11153. Tinklalapis. Facebook profilis.
Nuo pirmadienio iki penktadienio: nuo 16:00 iki 23:00. Šeštadieniais nuo vidurdienio iki 23:00.
