Tai pasakojimas visai ne apie sūrius, ir net ne apie Rusiją, be veiksmas vyko visiškai netoli kaimyninės šalies, ir jau senokai, dar prieš naujuosius metus, dar sniegas nebuvo nuklojęs žemės, dar buvo šilta lauke. Ar įsivaizduojate, kiek keliauju po Lietuvą ir bandau restoranų, kad tiek užima laiko paskui visas apžvalgas iššaudyti? Tačiau niekas nekaltas, pats užsiverčiau šią naštą ir nuo jos nesitrauksiu. Rašau šį straipsnį iš Kanados, už kelių dienų namo, o užrašų knygelėje mažiausiai dešimt naujų adresų Lietuvoje, kuriuos reikia aplankyti ir patikrinti grįžus, kol neišvykau į dar vieną kelionę.
"Senasis Rambynas" yra viešbutis Lumpėnuose, Mažojoje Lietuvoje, visai netoli to paties Rambyno kalno, kur už Nemuno - jau Rusija. Kad kita šalis arčiau jūsų, negu tikėjotės, sužinosite, kai jūsų telefonas nevalingai persijungs prie rusiško tinklo, ir gausite pasveikinimą iš savo tinklo operatoriaus, kuris jums praneš, kad jūs jau dabar Rusijoje.
Viešbutis yra sename pastate, kuriame kažkada buvo vokiečių-lietuvių mokykla (koridoriuose pilna nuotraukų, ji ir atrodo, kaip senos mažos mokyklos daug kur Vakarų Europoje). Aplink buvę ūkiniai pastatai, bet nebijokite, jei manote, kad čia yra dar vienas kaimo turizmas - taip nėra. Iš visų žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, niekas nėra labiau neigiamai nusiteikęs kaimo turizmų atžvilgiu, negu negu aš, bet man čia viskas buvo gerai. Gal todėl, kad čia niekas neapsimetinėja. Jei mokykla, tai tikrai buvęs mokyklos pastatas, jei viešbučio kambariai, tai pagal galimybes įrengti tame šimtamečiame pastate, ir jei daugelis sienų lauke išpuošta senais įrankiais ir rakandais, tai iškart aišku, kad tai puošyba, niekas nesistengia apsimesti, kad žmonės taip tikrai gyveno.
Restorane visiškai nestebinantis valgiaraštis: gal tik bulvių salotos yra tipiškai vokiškas patiekalas, kuris sujungia su Mažosios Lietuvos praeitimi. Šaltibarščiai, silkė su bulvėmis, koldūnai, net befstrogenas (5,50 EUR) su švelnia (bet ne šilkine, tiesiog gerai padaryta) bulvių koše ir raugintais agurkėliais - viskas buvo tyra, kokybiška ir nesugadinta.
Žiūrėdamas savo kelionės užrašus, prisimenu, kad nežinojau, ką man dabar galvoti - paprastas lietuviškas maistas mane papirko ir nugalėjo, panašiai, kaip Salantų "Pakalnutėje" arba Kavarsko koldūninėje, ir aš džiaugiausi, kaip vaikas. Kartais taip būna.
Tai nebuvo nei stebuklinga virtuvė, nei magiškas interjeras, nei stebuklingas aptarnavimas - jaunas padavėjas buvo labai pasimetęs, kai užsisakėme šampano iš meniu už 60 EUR ("ar tikrai šito norite?"), nes toks buvo mūsų gyvenimo etapas, kad visą laiką, bet kuria proga, gėrėme šampaną, lyg jį kas ketintų uždrausti - kaip paaiškėjo, beveik neklydome. Nedažnai kas čia užsisakinėja tą šampaną, galvojome, žiūrėdami, kaip padavėjas vargo ir kankinosi jį atidarinėdamas, tai paėmiau iš jo rankų ir padėjau jam tą butelį atidaryti. O daugiau viskas buvo puiku. Neturiu prie ko prisikabinti. Net desertas su karamelės lakštu, kurį kitur galbūt būčiau laikęs provincialiu, čia kažkaip tiko.
Dviese sumokėjome, įskaitant ir tą šampano butelį, ir kitus gėrimus, 105 EUR ir arbatpinigius, o paskui dar ilgai, ilgai iki nakties kalbėjomės su šeimininkais apie turizmo ir viešbučių verslą, ir puotautojų lūkesčius (viešbutyje vyksta vestuvės ir kitokie dalykai, ypač vasarą), bet pažadėjome, kad tie pokalbiai nebus skirti spaudai, tai jie tokie ir nėra.
Prisipažinsiu pats sau, kad nėra įprasta už tokį paprastą maistą, be atradimšų, skirti penkias žąsis iš penkių, bet čia atradimų ir nereikėjo, tas šimtametis viešbutis mokyklos patalpose yra vienas geriausių dalykų, atsitikusių Mažajai Lietuvai ir Lietuvai apskritai, tokios vietos yra mūsų stabilumas, širdis ir mūsų viltis, kad ateityje viskas bus gerai. Iš Rusijos gali žiūrėti su žiūronais ir labai pavydėti. Tai penkios žąsys iš penkių, be jokių abejonių.
Senasis Rambynas, Miško g. 1, Lumpėnai. Tel. +370 652 51825. Facebook profilis.
Dėl darbo laiko teirautis telefonu.
