- Kaip susipažinote su Algimantu Čekuoliu?

- Su Algimantu aš susipažinau prieš beveik ketverius metus. Viskas prasidėjo nuo mano atėjimo į LRT televiziją. Aš pradėjau dirbti su socialinėmis medijomis, laidomis ir mobiliųjų aplikacijų projektais. Po truputį augo mano atsakomybės. Su savo vadovu Arnu Zuikiu išsikalbėjome, kad būtų įdomu paeksperimentuoti su „Twitter“ platformos populiarinimu Lietuvoje.

Tuomet kilo mintis į tai įtraukti autoritetingą žmogų ir sukurti jo profilį socialinėse medijose. Šiuo sumanymu pasidalinome su Algimantu Čekuoliu ir jis sutiko. Mano darbas buvo sukurti vieningą, ryškų ir įdomų asmenybės įvaizdį twiteryje. Aš pasisiūliau skaityti jo knygas ir jose rinkti įdomias sentencijas.

Po to susėsdavome ir kartu redaguodavome mintis – twiterio ženklų limitas yra labai mažas. Iš pradžių sentencijos buvo perrašomos iš knygų – paskui ir iš mūsų pokalbių. Jo kasdieninėje kalboje yra užkoduota pasakyti kažką įdomaus, prasmingo.

- Ar su juo susipažinus artimiau Jus kažkas nustebino?

- Jo labai geras humoro jausmas. Jis ernergingas, atviras pasauliui, turi tvirtą nuomonę. Viena iš pagrindinių protingo žmogaus savybių yra ta, kad šalia jo niekada nesijauti kvailas. Šalia Algimanto jautiesi ne kvailas, o norintis tobulėti. Klausimus jis užduoda taip, kad jei nežinai atsakymų – atsiranda noras jų ieškoti, o ne gėdos jausmas, kad nežinai.

Jis nėra nuo gyvenimo pavargęs vyras, kuris skundžiasi, kaip viskas blogai. Jis – žmogus, apkeliavęs neįtikėtinai daug pasaulio ir mokantis daugybę kalbų. Būnant šalia jo norisi tobulėti. Dar nežinau, kiek esu pribrendusi knygai. Tam save turi pašvęsti. Jis sako, kad per dieną turi parašyti bent jau 6 puslapius, net jei kitą ryta atsikėlusi juos perskaitysiu ir norėsiu suplėšyti.

- „Jeigu nori palikti pėdsaką gyvenime – parašyk knygą“, - minejote, kad tai viena iš įsimintiniausių Jums pasakytų A. Čekuolio frazių.

- Taip, tai Algimanto pasakyti žodžiai, kurių nepamiršiu. Rašyti galima apie bet ką, tačiau norint, kad žmonės skaitytų, reikia turėti, ką pasakyti. Visada norėjau sugalvoti kažką prasmingo. Visai neseniai žengiau naują žingsnį savo karjeroje – pradėjau dirbti su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto skaitmenine rinkodara. Priimant šį sprendimą man rūpėjo Algimanto nuomonė ir kiekvieną kartą, kai susitikdavome, jis kažkokiu būdu žinodavo, ko jo paklausiu, dėl ko norėsiu pasitarti, ar esu įsimylėjusi, ar jau turiu bilietą į naują kelionę... Tai yra nuostabi gero žurnalisto savybė.

Jo įsitikinimu, knyga yra vienas iš geriausių dalykų įprasminantis asmenybę ir liekantis ateities kartoms.

- Jei rašytumėte knygą apie A. Čekuolį, kokia ji būtų?

Apie jo kaip žurnalisto gyvenimą ir keliones yra pakankamai informacijos, o ir apie Algimanto gyvenimą neparašyčiau geriau negu jis pats. Įdomiausias dalykas man atrodo kartų patirtis – ko jaunas žmogus gali išmokti iš vyresnės kartos, kuri ypač dabar labai nurašoma. Jie jau žino tai, ką tu sužinosi vėliau. Aš norėčiau jį atskleisti kaip žmogų, kaip nuomonės formuotoją, kaip pavyzdį.

Kitas variantas – pavaizduoti kartų susidūrimą ir tai, ko jauna asmenybė gali išmokti iš 60 metų vyresnio už save žmogaus. Neapsakomai mėgstu keliones, skrydžius lėktuvu, pasaulio patyrimą. Algimantas yra daug keliavęs, daug pasakojęs man apie įvairias šalis. Būtų labai įdomu nukeliauti į tas pačias vietas, susitikti su tais pačiais žmonėmis, nuomotis tuos pačius namus ir įspūdžius nupasakoti iš savo perspektyvos.

- A. Čekuolis tituluojamas vyriausiu TV laidų vedėju pasaulyje. Kaip manote, kas nulėmė šio žmogaus sėkmę? Juk televizija nuolat ieško naujų veidų....

- Esu su juo apie tai kalbėjusi. Nors jis tiek metų daro tą patį – man tai atrodo tobula. Tu turi savo tikslą ir darai tai, ką moki geriausiai. Kiekviena jo laida yra geresnė už kitą. Jis niekada nieko nedaro taip pat. Dabar sunkumų gali iškilti fiziškai, bet visoms laidoms jis pasiruošia maksimaliai. Viskas, ką Algimantas daro, yra unikalu. Jis geriau nedarys nieko, nei bandys pakišti žmonėms bet ką.

- Neseniai A. Čekuolis buvo išrinktas vienu įtakingiausių Lietuvos visuomeninkų/ savo srities profesionalų. Ar šį titulą galėjo nulemti ilgi darbo metai televizijoje?

- Manau, kad jis tokį vardą visuomenėje užsitarnavo dėl to, kad niekada prie jos nesitaikė. Jis visada darė tai, kuo tikėjo. Domėjosi tuo, kas jam yra įdomu ir kalbėjo apie tai žmonėms, kuriems tai yra įdomu. Kai tu labai tiki savimi ir nuolat tobulėji – bendruomenė, kuri mato tave kaip pavyzdį, irgi auga. Mažai kam patinka prisitaikėliai.

- Jūsų bendravimo metu A. Čekuolis buvo išrinktas metų interneto žmogumi konferencijoje „Login”. Kaip tai vertinate?

- Sparčiai augant sekėjų skaičiui „Twitter“ paskyroje, jis buvo nuominuotas šioje kategorijoje ir laimėjo. Be abejonės tai pradžiugino visus – tiek pati Algimantą, tiek tuometinį komunikacijos departamento vadovą Arną Zuikį, tiek mane. Tokie įvertinimai kuria pridėtinę vertę bendram LRTįvaizdžiui, asmenybei ir, žinoma, man kaip specialistei.

- Ko išmokote iš A. Čekuolio?

- Išmokau pažinti, atrasti ir kurti save nuolat. Jis įkvėpė mane keliauti, mokytis kalbų, daugiau skaityti, domėtis kultūra, pasauliu, turėti savo nuomonę, niekada nesakyti nežinau ir visuomet klausytis atidžiai. Taip pat pažinau jo požiūrį, kalbėjimo stilių, asmenybės autentiškumą. Gyvenime ne dažnai pasitaiko galimybė daug laiko praleisti su savo autoritetais, o man pasisekė. Vienoje iš savo dovanotų knygų įrašė dedikaciją: „Kolegei ir draugei, linkėdamas atrasti savo kelią“. Manau, kad tai yra geriausias mūsų bendro darbo įvertinimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI