Grybus Nacionaliniame dramos teatre auginsiantis Paulius Markevičius: knisiu kiek įmanoma giliau

Teatro menas, grybai, ir... tvarumas. Štai tokia šarada! Nors, atrodytų, tai tėra padriki žodžiai, bet juos sujungti į vienį nusprendė Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), pranešęs tęsiantis projektus, skirtus kurti tvaresnį teatrą. Šį rudenį LNDT organizuojamos meno ir mokslo rezidencijos dalyvių atranką laimėjęs aktorius ir režisierius Paulius Markevičius teatre ketina įkurti grybų karalystės tyrimų ir mikologijos mokslo meninę laboratoriją „Ataka fungis“. Aktorius neneigia jau dabar sulaukiantis klausimų, ar ketina imtis „magiškų grybukų“ auginimo, bet, juokiasi jis, – šitaip prasideda „grybų karas“, turintis gerą prasmę. P. Markevičius atviras: šiuo projektu norėtųsi paskatinti visus būti sąmoningesniais, daugiau galvoti ne tik apie save, bet ir aplinką.

Pagrindinė tema – tvarumas

LNDT dalyvauja didžiuliame europiniame projekte, prie kurio prisijungė daugiau negu dešimt lyderiaujančių Europos teatrų. Pagrindinė tema – tvarumas.

„Šiuo metu esu tik vieno iš projekto dalių dalyvis, jis skyla į kelias dalis. Yra atliekamas vidinis įvairių teatro „cechų“ tyrimas: kaip kasdienis darbas ir pasiekiami rezultatai galėtų būti tvaresni. Kiekviename konkurse dalyvaujančių teatrų bus siekiama sukurti „gastroliuojantį“ spektaklį, kur realiai niekas fiziškai negastroliuotų. Tas pats spektaklis – skirtingose teatruose, skirtingose šalyse, bet atsisakant visų dekoracijų, aktorių ir režisierių kelionių; tų pačių dekoracijų pirkimo skirtingose šalyse. Kita dalis šito didelio projekto – sukurti menu ir mokslu paremtą laboratoriją / rezidenciją, kurios metu būtų nagrinėjami įvairūs tvarumo metodai ir galimybės“, – pasakojo P. Markevičius.

Būtent šios dalies projekto dalyviu tapo P. Markevičius, laimėjęs konkursą ir surinkęs didžiausią komisijos balų skaičių. Jis pasiūlė idėją analizuoti grybų karalystę, gilintis į ją, susitikti su mokslininkais, apžvelgti įvairius aspektus – tiek grybų istorinę evoliuciją, tiek dabar jau žinomus įvairius grybų panaudojimo scenarijus pirmaujančiose mokslo srityse.

Apie grybieną kaip materiją

Atsispyręs nuo to, kas šiek tiek arčiau meno, mados, ir to, kas susiję su kosminėmis kelionėmis, P. Markevičius ketina analizuoti dabartines situacijas, o laboratorijos pabaigoje iš surinktos informacijos per kūrybinę prizmę sukurti instaliaciją.

„Pirmiausia, tai bus didelis mokslinis tyrimas. Susitiksiu su mikologais, mikrobiologais, mokslininkais, grybų augintojais, fermeriais. Kad galėčiau aiškiau (kaip mėgėjas) pažinti patį grybą, grybieną, kas ji yra, ko mėgsta, ko – ne. Svarbiausia, kaip simbiozėje kartu, užleisdami vietą grybams, mes galime tai išnaudoti (Žemės planetos mastu žiūrint) gerosios evoliucijos link. Galvojant apie grybieną kaip materiją, grybas kaip augantis organizmas – kuo jis gali tapti? Pavyzdžiui, šiuo metu ir NASA tyrimų centre iš grybienos yra kuriamos statybinės medžiagos. Įdomi grybų rūšis, kuri naftos išsiliejimus jūroje perdirba į maisto medžiagas paukščiams ir žuvims. Tokios mokslinės sritys, iš tikrųjų, mane traukia jau seniai“, – sakė P. Markevičius.

Į priekį, aktorius tęsė, visados vedė ir veda smalsumas: „Jau gan ilgą laiką kurdamas bandau ieškoti meninių inspiracijų moksle. Atrodytų, kuo platesnis susijungimas įvairių patirčių ir mąstymų įvyksta – tuo didesnį pažinumo lauką mes galime atverti. Tiek menininkams, studijuojantiems skirtingas, įvairias mokslo sritis, tiek ir mokslininkams – išgirsti „out of the box“ minčių. Kuo daugiau jungsimės, tuo daugiau pasieksime. Kuo didesni mūsų skirtumai, tuo labiau mus sujungia. Kaip ir grybas – nors jo nematome, bet įėjus į vieną miško pusę jis jau perduoda, vizualiai tariant, per „nervų sistemą“ kitai miško pusei, kad mes jau įžengėme. Jungtys vyksta.“

Sukurs instaliaciją

P. Markevičius pastebėjo, kad per paskutiniuosius septynerius metus skirtingose mokslo srityse vis daugiau telkiama dėmesio į grybieną, micelį, kaip jis gali būti panaudojamas.

„<...> Domėdamasis grybais knisiu kiek įmanoma giliau, toks ir yra laboratorijos principas. Kuo man ir smagu, [patinka] tokie laboratorijos principai kūryboje, kai tarsi neturi galutinio tikslo, o procese ima formuotis finalinis objektas. Šiandien negalėčiau pasakyti, kad mes sukursime grybą, kuris suvaidins spektaklį, ar grybą, kuris parašys pjesę teatre, o galbūt užauginsime grybų, kurie šviečia tamsoje, ir jais apšviesime kokį spektaklį... Tai tik mano spekuliacijos, nes finalinis taškas paaiškės laboratorijos metu, tai ir įdomiausia. Bus kelionių, diskusijų, knygų skaitymo, filmų žiūrėjimo... Visa tai sukelsiu į meninę tyrimų laboratoriją, „perkošęs“ per kūrybinę prizmę. Kuo arčiau būsime finalinio etapo, tuo bus aiškiau kalbėti apie rezultatą, ir tai, kur link einame“, – aiškino pašnekovas.

Anot P. Markevičiaus, įdomiausia bus pasižiūrėti, kaip būtent teatre ši grybų tema gali būti naudinga. „Dabar žinome – pradedant laikrodžio dirželiais, apyrankėmis, baigiant suknelėmis ir kostiumais, tiek statybinėmis medžiagomis iš grybienos. Ką jau kalbėti apie turinčius sudėtingas ligas – grybai tampa jų gyvenimo herojais padėdami pasveikti! Pasižiūrėsime, kokiais herojais grybai taps šioje instaliacijoje. Šiuo atveju, manęs nedomina valgomieji grybai, o taikomi plačiau, moksle, pramonėje, kitose gyvenimo srityse. Galbūt paliesime ir tuos grybus, apie kuriuos sklando juokeliai, galbūt tai bus maža sekcija pačioje instaliacijoje, bet ne centrinis domėjimosi aspektas ir ašis“, – sakė kūrėjas.

Kad tema madinga – pasisekė

Ką pasakytų tiems, kurie teigia, kad tvarumo projektai nepadeda išsaugoti gamtos, o yra vystomi labiau dėl mados, o ne dėl realios naudos?

„Visose srityse pasitaiko kažkokių spekuliacinių, tokie pavyzdžiai ypač paplitę finansų išnaudojimo srityje. Ką norėčiau pasakyti tokiems žmonėms? Pasikalbėsime po dešimties metų, pamatysime, kaip viskas yra. Norėčiau palinkėti nepamesti vilties, pagalvoti, ką mes norime palikti ateinančioms kartoms po savęs. Ar prekybos centre įvesdami prie apmokestintų plastikinių maišelių norime matyti skaičių dešimt, o ne nulį... Aišku, galime negalvoti, iš kur atsiranda maistas ant mūsų stalo ar apsimesti, kad nežinome, iš kur jis atsiranda, bet norėtųsi paskatinti visus būti sąmoningesniems, daugiau galvoti ne tik apie save, bet ir aplinką“, – nelikti abejingais ragino aktorius.

P. Markevičius neabejoja – galime pradėti nuo žingsnio prieš save, nuo pirmo būsimojo žingsnio... O kad tokia tema šiuo metu madinga, jo manymu, mums pasisekė.

„Gyvename tokios mados laike, galime panaudoti tai patiems geriausiems tikslams pasiekti. Kadangi tai yra populiaru – atsiranda daugiau galimybių, kad tokios žinutės pasieks kuo daugiau žmonių, tai pereis į jų buitį, kasdienybę“, – sakė P. Markevičius.

Kūrėjas svarstė, kad šitokiu neįprastu projektu galbūt pavyksią teatro publikai atnešti naujų vėjų. „Ne vien klasikinių dramos pastatymų... Taip pat į teatrą gali ateiti nauji žiūrovai, kurie ateis vedami mokslo, žingeidumo“, – sakė P. Markevičius ir pridūrė manantis, kad šios sritys viena kitai palankios kaip terpė.

Teatras ne vien kaip vertybių perdavėjas – gali jas ir auginti? „Taip, gali auginti, išdidinti tai, kas vyksta šiandien, šiek tiek paspekuliuoti artimos ateities vizijomis. Dabar gyvenu su tokia vėliava: grybai išgelbės pasaulį. Neriu į savo meninių–mokslinių tyrimų laboratoriją ir pabandysiu tai išsiaiškinti“, – kalbėjo P. Markevičius.