„Cavaliers“ rūbinėje buvo Ž. Ilgausko kaimynas
JAV ir Belizo pilietybes turintis įžaidėjas M. Palacio prisipažino šiuo metu nesantis idealios sportinės formos, kadangi nerungtyniavo nuo lapkričio pabaigos.
34-erių metų 193 cm ūgio krepšininkas, per ilgą karjerą rungtyniavęs tiek pajėgiuose NBA, tiek Eurolygos klubuose, sezoną pradėjo Izraelyje. Tačiau jau po 6 rungtynių jo ir Hercilijos „Bnei Hasharon“ klubo keliai išsiskyrė.
Maždaug prieš mėnesį M. Palacio sužinojo, jog jo paslaugomis domisi vilniečiai. Vis dėlto pateikti konkretaus pasiūlymo „Lietuvos rytas“ neskubėjo.
„Derybos užtruko, bet džiaugiuosi, kad galiausiai esu čia“, – sakė veteranas.
– Turėjote neplanuotas pusantro mėnesio atostogas. Kokia šiuo metu jūsų sportinė forma? – DELFI paklausė M. Palacio
– Manau, man prireiks bent dviejų savaičių, kol sugrįšiu į žaidimo ritmą. Po to viskas turėtų būti tvarkoje.
– Kodėl lapkričio pabaigoje palikote „Bnei Hasharon“ klubą iš Izraelio?
– Krepšinis Izraelyje, mano akimis, yra per daug orientuotas vien tik į puolimą. Mano stilius ne toks. Rungtyniaudamas Maskvos srities „Chimki“, Belgrado „Partizan“ klubuose ar Ispanijoje visada buvau komandinio žaidimo šalininkas. Jaučiau, kad žaidimo braižas Izraelyje man netinka.
– Kokį žaidimo stilių tikitės rasti čia, Lietuvoje?
– Žinau šią komandą, esu matęs nemažai jos rungtynių Eurolygoje, taip pat žinau „Lietuvos ryto“ istoriją. Manau, viskas čia suksis apie taktiką, taktiką ir dar kartą taktiką. Izraelyje taktika niekam nerūpi, visi galvoja tik apie tai, kaip greičiau pelnius taškų. Tačiau tikra komanda turi rūpintis savo gynyba ir žaisti kartu.
– Šiek tiek keista girdėti tokius žodžius iš amerikiečio.
– Taip, ir Izraelyje dėl to nukentėjau: aš stengiausi dėl komandinio žaidimo, bandžiau į jį įtraukti visus mūsų krepšininkus, o iš manęs laukė individualių veiksmų. Manau, Lietuvoje man bus kur kas geriau. Tereikia susižaisti su komandos draugais, iš kurių vieną ir taip neblogai pažįstu – kalbu apie Janį Blūmą.
– O ar pamenate Žydrūną Ilgauską, su kuriuo kartu žaidėte Klivlando „Cavaliers“ klube?
– Taip, žinoma. Tiesą sakant, rūbinėje jo spintelė buvo greta maniškės – buvome kaimynai. Jis buvo puikus vaikinas – tylus, bet aikštėje išdarinėjantis neįtikėtinus dalykus.
– Koks esate jūs pats komandos rūbinėje?
– Aš esu iš tyliųjų ir ramiųjų. Visada stengiuosi padėti jauniems vaikinams, visada juos užstoju, stengiuosi būti pozityvus. Tačiau tikrai nesu rėksnys.
– Tiesa, kad norite tapti krepšinio treneriu?
– Taip, noriu. Būdamas įžaidėju, visada ieškai būdų, kaip geriau išnaudoti visus komandos draugus. Be to, per savo karjerą esu ne kartą turėjęs jaunesnį dublerį, kurį stengiausi išmokyti visko, ką gebu pats. Man patinka padėti kitiems tobulėti. Girdėjau, kad Vilniuje rungtyniauja talentingas jaunas įžaidėjas (N. Nedovičius – DELFI), kurio žaidimas banguoja, pasitaiko duobių. Bandysiu ir jam pagelbėti.
– Ar jau žinote, kada savo norą įgyvendinsite?
– Dar nesu tikras. Man vis dar patinka varžytis aikštėje.
Iš Zagrebo išginė finansinė krizė
Jei M. Palacio derybos su „Lietuvos rytu“ užsitęsė, tai T. Zubčičiui Vilniaus klubo pasiūlymas buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.
„Viskas įvyko per vieną dieną. Vos spėjau susikrauti lagaminus, ir štai aš čia“, – greita įvykių tėkme vis dar stebėjosi 212 cm ūgio kroatas, kuriam ketvirtadienį sukako 23-eji metai.
Iki šios savaitės jis rungtyniavo Zagrebo „Cibona“ (Kroatija) klube, kurį atstovavo nuo 2008 metų.
Tačiau Leonui Radoševičiui nusprendus grįžti į Milano „Emporio Armani“ (Italija) ekipą, o Mindaugui Katelynui patyrus traumą, „Lietuvos rytui“ prireikė žaibiškai kamšyti skyles komandos priekinėje linijoje.
„Palikti Zagrebo komandą buvo labai sunku, bet esu laimingas, kad patekau į didelį klubą. Žinau ne vieną „Lietuvos ryto“ krepšininką, esu žaidęs prieš šią komandą, todėl žinojau, kur važiuoju. Viskas dabar priklauso vien nuo manęs“, – kalbėjo T. Zubčičius.
Jo ir „Lietuvos ryto“ keliai buvo susikirtę 2011-ais, kuomet „Cibona“ buvo vilniečių varžovė Eurolygos atrankos turnyre, vykusiame Vilniuje. T. Zubčičius teigė tąsyk įsidėmėjęs tiek gerą areną, tiek triukšmingus sirgalius.
Kaip ir M. Palacio, kroatas į Lietuvą atkeliavo vienas, kitą savaitę jį aplankyti turėtų tėvai. Vis dėlto T. Zubčičius Vilniuje nesijaus vienišas, kadangi yra geras N. Nedovičiaus draugas. Prieš skrisdamas į lietuvą, aukštaūgis teiravosi tiek pastarojo krepšininko, tiek tautiečio L. Radoševičiaus nuomonės.
„Iš jų girdėjau tik gerų atsiliepimų: ir apie komandą, ir apie žaidėjus, ir apie trenerį, ir apie miestą. Esu labai laimingas būdamas čia“, – tvirtino „Lietuvos ryto“ naujokas.
– Vis dėlto apie komandos rezultatus jūsų pažįstami iš „Lietuvos ryto“ turbūt negalėjo papasakoti nieko gero? - DELFI paklausė T. Zubčičiaus
– Taip, žinau, kad yra problemų dėl rezultatų, dėl traumų. Nuo šios akimirkos bandysiu padaryti viską, ką galiu, kad būtų geriau.
– Ar kalbėjotės apie savo vaidmenį komandoje?
– Ne, dar nesikalbėjau su niekuo, išskyrus savo agentą. Tik vakar pasirašiau kontraktą ir kol kas nežinau jokių detalių.
– Kokiais savo turimais ginklais labiausiai pasitikite, kokius žaidimo elementus reikėtų pagerinti?
– Kaip matote, esu aukštas vyrukas. Labiausiai mėgstu mesti iš įvairių distancijų. Bet šį sezoną daugiau rungtyniauju ir arčiau krepšio. Vienintelė problema – mano gynyba ir fizinė jėga. Dabar ties tuo ir dirbu.
– „Cibona“ klubą vis dar slegia finansinės problemos?
– Taip, ir jos labai didelės. Todėl ir nusprendžiau palikti komandą. Suprantu, kad „Cibona“ dabar išgyvena sunkius laikus, bet atleiskite, turiu rūpintis savo karjera ir žiūrėti savęs.
– Kontraktas su „Lietuvos rytu“ - gera gimtadienio dovana?
– Tai pati geriausia dovana iš visų, kurias esu gavęs. Esu labai laimingas.
– Praėjusioje NBA naujokų biržoje buvote pašauktas Toronto „Raptors“ klubo. Kaip manote, kada persikelsite už Atlanto?
– Prisimenu, kaip NBA naujokų biržoje pašauktas Jonas Valančiūnas dar kurį laiką žaidė „Lietuvos ryte“. Aš irgi norėčiau persikelti į NBA po metų ar dvejų.
– J.Valančiūnas jums yra tam tikras autoritetas?
– Esu prieš jį žaidęs, beveik kiekvieną naktį žiūriu NBA rungtynes. Jis yra geras žaidėjas, bet aš turiu savus idealus, į kuriuos rikiuojuosi. Kas jie? Man labai patinka Kevinas Durantas ir Carmelo Anthony. Matote, įprastai aš rungtyniauju lengvojo krašto puolėjo pozicijoje, tik šiemet dėl tragiškos padėties „Cibona“ klube pradėjau žaisti „ketvirtu numeriu“. Dabar tokia mano pagrindinė pozicija.
