Ispanija: trys valandos
Ispaniškoji „siesta“ nėra joks pokštas. Ispanijoje dauguma bendrovių turi pietų pertrauką nuo antros iki penktos popiet, paskui dar tris valandas dirba. Tad vakarieniauti ispanai įpratę dešimtą vakaro. Bet kodėl tokios valandos, o ne, tarkime, nuo devintos ryto iki pusiaudienio?
Toks pietų metas pasirinktas todėl, kad tuo metu oras būna karščiausias, dėl ko labai krenta darbo našumas, nesvarbu, dirbate biure ar lauke. Ispanai pastaruoju metu šių tradicijų itin įsikibę. Pernai metais Katalonijos vyriausybė balsavo už tai, kad darbo diena baigtųsi šeštą vakaro, o tai reiškia, kad šiame regione siestai gali ateiti galas.
Graikija: trys valandos
Ilga pietų pertrauka Graikijoje skirta net ne poilsiui. Jos šaknys slypi tradiciniame valgymo grafike. Graikai pietus laiko didžiausiu dienos valgymu, o tai reiškia, kad jam reikia skirti daugiausia laiko. Dauguma žmonių per pietų pertrauką, kuri dažniausiai trunka nuo antros iki penktos popiet, važiuoja namo pavalgyti ir pasnausti, o paskui vėl grįžta į darbą. Ką graikai dažniausiai valgo pietums? Fetą, alyvuoges, dzadzikį, daržoves ir sulvakiu vadinamą graikišką šašlyką.
Prancūzija: dvi valandos
Parduotuvių savininkai – tai būtų judrusis Paryžius ar kaimiškas Provansas – paprastai užsidaro nuo antros iki ketvirtos popiet. Tai universali pietų pertrauka – tokiu metu ilsisi ir mokiniai, ir dirbantys suaugusieji. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 43 procentai prancūzų kasdien pietus valgo ilgiau nei 45 minutes ir tai yra ilgiausia iš keturiolikos tyrime dalyvavusių šalių.
Kinija: dvi valandos
Kinijoje darbuotojai pietų pertrauka mėgaujasi nuo vidurdienio iki antros popiete. Pietų pertraukos metu paprastai greitai pavalgoma ir tada nusnaudžiama. Ir pietų miego idėja šioje šalyje vis labiau įsigali: net gamyklose leidžiama žmonėms pamiegoti, tačiau ne ilgiau nei pusvalandį.
Brazilija: dvi valandos
Brazilijoje dirbantys žmonės žino, kaip iš pietų pertraukos „išspausti“ daugiausiai. Dažnai jie skiria susitikimą ne biure tarp pusės vienuoliktos ir vienuoliktos, o paskui iškart dvi valandas pietauja. Brazilijoje, kaip ir Ispanijoje, vakarienė prasideda labai vėlai vakare, todėl žmonės gali dirbti ilgiau ir išalksta tiek, kad norisi sočiai pavalgyti.
Italija: 90 minučių
Jeigu jūsų bosas nėra labai „atsipūtęs“ (arba pats nesate bosas), pusantros valandos pietūs – negirdėtas dalykas daugelyje šalių. O Italijoje tai yra standartas. Skamba puikiai, tiesa?
