Visgi, gyvenam šiandien, tad remiantis šių dienų techninėmis maisto pramonės galimybėmis pabandysiu papasakoti, ką reikėtų ir ko nereikėtų pasiimti į žygį.
Taigi, koks tas maistas, kurį reikia pasiimti į kelionę?
Kelioniniam maistui taikomi šie pagrindiniai kriterijai:
Maistas turi būti greitai paruošiamas – tris valandas verdamos pupos ar greitpuodyje šutinami neskaldyti ryžiai, kiaulės karka ar panašūs produktai nebus geras pasirinkimas. Visų pirma dėl to, kad jiems pagaminti reikės daug laiko ir neabejotinai didelių energijos sąnaudų, nepriklausomai nuo to ar naudosite kieto ar skysto kuro degiklį maisto gamybai. Todėl rinkitės greitai išverdančias ar beveik karštu vandeniu užplikius valgomas kruopas ar kitus produktus, pavyzdžiui, smulkius makaronus, grikius, plikytus ryžius ar dribsnių pavidalo avižas ir kitas kruopas.
Kelionėje netiks ir greitai gendantys ar transportavimui jautrūs produktai. Močiutės gamintas varškės sūris, šakotis, šaltiena ar tešloje kepta žuvis nebus geriausias pasirinkimas. Keliaujant kalnuose temperatūros kaita padarys šiems produktams neigiamą poveikį ir, jeigu maistas dar bus tinkamas vartoti, tai estetinis jo vaizdas tikrai nekels apetito. Todėl geriau rinktis forminius supakuotus sausainius, kietą fermentinį sūrį, džiovintus ar konservuotus produktus.
Dar viena, tačiau ne mažiau svarbi, maisto savybė – jo svoris. Produktai savyje turintys daug vandens bus „nepraktiški“ nešti. Tad vietoje ryšulio morkų ir kilogramo bulvių geriau pasirinkite džiovintų daržovių maišelį, o bulves pakeiskite greito paruošimo bulvių koše. Karšto rūkymo ar virtus mėsos produktus keliaudami pakeiskite vytintais ar šalto rūkymo gaminiais. Jeigu į kelionę imate konservuotus produktus, atkreipkite dėmesį į tai, kiek sveria pakuotė. Galbūt patogiau rinktis vieną didesnę, nei kelias mažesnes skardines.
Kaip jau turbūt supratote, keliaujant į kalnus ar ilgesnį žygį Lietuvoje jums reikės karšto maisto. Taip, tikrai reikės. Jeigu pirmas dvi paras puikiai jausitės sausą davinį užgerdami puodeliu vandens ar arbatos, tai ilgesnės kelionės metu mūsų išlepę skrandžiai tikrai duos žinoti, ką jie galvoja apie tokią „sausą“ dietą.
Keliaujant racionaliausia karštą maistą valgyti ryte ir vakare, o dienos metu apsiriboti sausu daviniu. Tokiu būdu sutaupysite daug laiko ir išvengsite bereikalingo kuprinių kraustymo. Rekomenduočiau ryte virti greitai paruošiamą avižinę košę ar lengvai virškinamą sriubą, kad prieš žygio startą papildytumėte savo organizmą būtinais angliavandeniliais.
Dienos metu sustojus poilsiui puikiai tiks sausas davinys, kurį gali sudaryti lašiniai, dešra, sūris ar tiesiog džiovinti vaisiai ar riešutai.
Vakare, dienos žygio pabaigoje, būtinai pasistiprinkite karštu maistu. Idealu, jeigu jame bus daugiau baltymų, kurie leis pagreitinti organizmo raumenyno atsistatymą ir leis atgauti išeikvotas jėgas. Vakarais, po sočios vakarienės, rekomenduočiau ir porciją deserto. Žygyje tam puikiai tinka gabalėlis chalvos, keli sausainiai ar gabalėlis šokolado.
Kokio dydžio turėtų būti žygeivių maisto porcijos apskaičiuoti yra kiek sudėtingiau. Visgi, bendrus dėsningumus nubrėžti galima. Jeigu minimalus maisto kiekis reikalingas vienam kg kūno masės yra ~30 kcal., taigi, ramiai sėdėdami sudegintume apie 2000–2700 kcal. per parą. Žygio metu intensyviai judėsite ir tikėtina, kad organizmui tenkantis krūvis bus gerokai didesnis už įprastinę dienos normą, tad ir energijos organizmui reikės ženkliai daugiau. Rekomenduojamą paros normą nesudėtingo žygio metu siūlyčiau padidinti 1,5 karto nuo įprastinės dienos normos, tai yra, 3000–4000 kcal. per parą.
* kruopų kiekis asmeniui, kuomet košė verdama su priedais, t.y. riebalais, džiovintomis daržovėmis ir kt.
**sauso davinio kiekis, kuomet sustojimo metu asmuo vartoja ne mažiau nei 2 produktus iš šios kategorijos
Keletas praktinių patarimų kaip susiruošti maistą žygiui.
Maistą susipakuokite dienos normomis visai grupei. Tai patogiausia padaryti namuose dienos davinius susveriant ir supakuojant atskiruose maišeliuose (pagrindinius maisto produktų / įv. kruopų ir pan. normas asmeniui rasite žemiau);
Taip susipakuoti galite ne tik karštam maisto ruošimui skirtus davinius, bet ir „sausą“ maisto dalį. Susipjaustykite dešrą, sūrį ar lašinius tinkamo svorio gabalais, o vėliau tereiks juos susismulkinti. Tą patį galite padaryti ir su džiovintų vaisių ar riešutų daviniu.
Jeigu negalite gyventi be daržovių, nepatingėkite jų išsidžiovinti. Džiovintos morkos, cukinijos ar baklažanai bus puikus maisto pagardas kiekvienai košei. Taip pat ir svogūnai ar česnakai. Jų tikrai nėra būtinybės džiovinti pačiam, nesunkiai šių prieskoninių daržovių granulių rasite kiekviename prekybos centre.
Jeigu į kelionę planuojate imti mėsos produktų, juos būtinai suvyniokite į dvigubą sviestinį ar kepimo popierių ir tik tuomet dėkite į plastiko maišelį.
Makaronai. Rekomenduoju imti spagečius. Jie kompaktiškiausi, atsparūs transportavimui ir greitai išverdantys.
Duonos produktus kelionėje puikiai pakeis įvairūs duoniukai ar pačių sudžiovinta duona. Prisipažinsiu, kad man asmeniškai žygyje nėra nieko geriau už džiovintą juodą duoną su saulėgrąžomis.
Sriuboms ir košėms pagardinti nepamirškite pasiruošti taukų, lydyto sviesto ar tiesiog nusipirkti sultinio kubelių. Jeigu nenaudojate gyvulinės kilmės riebalų, į kelionę nepamirškite pasiimti sandariai užsukamo alyvuogių ar kito mėgstamo aliejaus buteliuko. Rytais prie avižinės košės puikiai tik džiovinti vaisiai, šaukštas uogienės ar kondensuoto pieno.
Prieskoniai – be jų maistas būtų gerokai mažiau skoningas, tad būtinai savo kuprinėje raskite vietos ir jiems. Ilgoje kelionėje nusibodusias košes pagardinus aštriais ar egzotiškais prieskoniais galite atrasti naują patiekalo skonį.
Savaitės kelionei numatykite vieną EXTRA maitinimą, kad pablogėjus orams, dėl neplanuotų aplinkybių užtrukus žygyje ar esant netikėtoms kliūtims, turėtumėte atsargą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad poilsio dienomis žygyje nieko neveikiant lengvai dingsta visas „atsarginis“ maisto davinys.
