aA
Asmeninis bei moterų sveikatingumo projekto „Final Fit Ladies“ treneris ir sveikatingumo specialistas Lukas Kiveris teigia, kad mados, susijusios su sportu, nuolat keičiasi ir stipriai veikia mūsų visuomenę. Kūno kulto – raumeningų vyrų ir itin lieknų moterų, maisto papildų ir didelių svarmenų – madą pakeitė nauja kryptis – sveikatingumas.
Treneris Lukas Kiveris
© Asmeninio albumo nuotr.

L. Kiveris paaiškina, iš ko susideda sveikas gyvenimo būdas bei kaip tikslingai pasirinkti fizinį aktyvumą.

– Ar sutinkate, kad trenerio profesija dabar itin populiari?

– Tiek trenerių, tiek terminų apibūdinti tai pačiai veiklai šiandien yra begalės – „coacheriai“, sveikos gyvensenos specialistai, fizinio rengimo treneriai, kineziterapeutai-treneriai, judesio treneriai, sporto kineziterapeutai, funkcinių treniruočių treneriai... Dabar yra ir sporto motyvatorių ar net sporto influencerių, ir visų jų yra tikrai nemažai. Skiriasi jų išsilavinimas, patirtis ir prioritetai dirbant su savimi ir kitais žmonėmis.

– Kas jums atrodo svarbiausia trenerio darbe?

– Kaip treneris šiuo metu labiausiai koncentruojuosi į žmogaus laikyseną ir kūno funkcionalumą, kurie priklauso nuo raumenų jėgos ir elastingumo, ištvermės, sąnarių paslankumo bei judesio taisyklingumo. Šie faktoriai užtikrina žmogaus tvarumą bei gerą savijautą, nes toks kūnas žmogaus neapvils dėl galimų nugaros skausmų bei traumų tiek sporto salėse, tiek buityje. Pats sportavau profesionaliai nuo mažens ir keleto sunkių traumų sustabdytas turėjau keisti karjerą iš profesionalaus sportininko į trenerį. Tai buvo didžiulis postūmis man labiau gilintis į žmogaus kūną ir ieškoti priežasčių, kaip tikslingai atsistatyti po patirtų traumų ir sumažinti galimų traumų tikimybę iki minimumo.

– Su kokiais tikslais dažniausiai žmonės eina sportuoti?

– Dažniausiai susiduriu su žmonėmis, kurie atvyksta jau prispausti bėdų – dėl ilgų metų savo kūno siunčiamų signalų ignoravimo jaučia nugaros, sąnarių skausmus. Taip susiklosto dažniausiai dėl per mažo bendro fizinio aktyvumo, kuris lemia neteisingai susiformavusį raumenyną. Taip pat dažnai dirbu su žmonėmis, kurie nori pradėti treniruotis, geriau jaustis, numesti svorio, padailinti kūno linijas, išmokti ir suprasti bendrų fizinio aktyvumo principų, įgyti praktinių bei teorinių žinių.

– Kaip, jūsų akimis, keičiasi mados, susijusios su sportu?

– Prieš dešimtmetį dominavo kūno kultas, šiuo metu „ant bangos“ sveikatingumas. Gyvenimo būdo mados yra primetama tvarka žmogui, kuris neturi bendro supratimo apie fizinį aktyvumą, todėl labai lengvai pasiduoda tam, ką nuolat girdi. Šiuo metu madinga būti sveikuoliu: skaičiuoti cukrų ir barti aplinkinius, užkluptus rankose turint ką nors saldaus. Prieš 10 metų atėjęs į sporto klubą galėjai pasijusti blogai nebūdamas toks raumeningas, kaip salės „stipruoliai", o dabar jausiesi blogai, jei kas nors pamatys tave valgantį šokolado batonėlį, nebent jis bus proteininis. Dar prieš keletą metų, kūno kulto laikotarpiu, buvo itin populiarūs maisto papildai, o dabar madingi becukriai ir nulį kalorijų turintys produktai. Jei paklaustum dažno sveikuolio, kodėl jis renkasi tam tikrus produktus, specifines treniruotes, jis greičiausiai neturėtų daug argumentų, nes dalis jų yra tik masės efekto paveikti žmonės, kurie atitinkamai nuo laikotarpių yra paveikiami skirtingų mados bangų.

Treneris Lukas Kiveris
Treneris Lukas Kiveris
© Asmeninio albumo nuotr.

– Teigiate, kad sveikatingumas yra nauja mada. Kur tame problema?

– Manau, kad viskas krypsta tinkama linkme: iškreiptas mąstymas, kad dideli raumenys ir treniruokliai su svarmenimis yra sveikata, po truputį traukiasi. Labai sveikintina, kad sveikatingumas šiuo metu populiarėja. Problema šiuo atveju ta, kad žmonėms trūksta bendro supratimo taisyklingą kūno lavinimą. Todėl kai kurie mąsto gana šabloniškai: cukrus blogis, nubėgsiu maratoną, būsiu sveikuolis. Į patį sveikatingumą galima žvelgti labai plačiai, iš esmės tai yra santykis su savimi, kurį galima skaidyti į balansą tarp fizinio aktyvumo, teisingai suformuotų mitybos įpročių, miego, poilsio rėžimo bei streso valdymo. Tokiu būdu galite užtikrinti gerą gyvenimo kokybę bei savijautą.

– Kaip tinkamai pasirinkti fizinį aktyvumą?

– Svarbiau už fizinį aktyvumą yra teisingai parinktas fizinis aktyvumas. Treneriui sudarant programą klientui yra būtina atsižvelgti į žmogaus sveikatos istoriją, fizinio aktyvumo istoriją, nustatyti papildomus rizikos faktorius (žalingi įpročiai, genetiškai paveldimi sveikatos sutrikimai). Būtina atlikti laikysenos ir funkcinių judesių vertinimus. Tuomet galima spręsti apie pritaikomą fizinį krūvį, kuris nesukeltų streso organizmui, širdžiai, kraujotakos sistemai. Taip pat treneris turi užtikrinti, kad visas treniruočių procesas būtų įtraukiantis ir suteikiantis praktinių bei teorinių žinių klientui. Tokiu būdu kelti žmogaus sąmoningumą bei supratimą, kodėl atlieka konkrečius judesius.

– Kaip suprasti, kad fizinis aktyvumas parenkamas neteisingai?

– Galiu pastebėti, kaip dažnai parenkami atsitiktiniai pratimai ir yra nurodomi atlikti be didesnių paaiškinimų. Kaip atsainiai kai kurių „trenerių“ yra rašomos sporto programos neįsigilinus į žmogaus problematiką. Bendras informacijos ir žinių pateikimas iš specialistų dar yra gana siauras. Todėl dažnai matome pavyzdžius, kai žmonės pradėję sportuoti už keleto mėnesių pristinga motyvacijos ir nutraukia fizinę veiklą. Todėl manau, kad kiekvieno trenerio tikslas yra žmogaus veiksmų tęstinumas. Tai reiškia, kad žmogus turėtų įgyti visas bazines žinias, kurios leistų jam užsiimti fizine veikla ir savarankiškai.

– Kiek fizinio aktyvumo yra naudinga sveikatai neprofesionaliam sportininkui?

– Užtenka būti 3–4 k. per savaitę fiziškai aktyviam – tai yra optimalu paprastam žmogui. Rekomenduojama derinti vidutinio ir didelio intensyvumo krūvius, taip pat bent 2 k. per savaitę stiprinti raumenų jėgą ir ištvermę. Per mažas fizinis aktyvumas būtų mažesnis nurodyto. Žalingu jis gali tapti net ir laikantis pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo normų, jei žmogus turi spragų mityboje arba su miegu ir poilsiu. Tai, vėlgi, grįžtame prie bendrų sveikatingumo principų: balansas tarp mitybos, fizinio aktyvumo, miego, poilsio ir streso valdymo. Per didelį ir žalingą fizinį aktyvumą lengviausia indikuoti dėl per didelio atsistatymo laiko, kuris trunka daugiau kaip 72 valandas, kai taip ilgai jaučiamas nuovargis arba raumenų skausmas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.8333

Top naujienos

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (151)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Lietuviai nori visai kitokio automobilių mokesčio: ministras sako, kad tokį svarstė (166)

Apmokestinti pirmą kartą šalyje registruojamus automobilius – toks įstatymo projektas pastaruoju...

Šiltieji orai džiugins nebeilgai – iš rytų artinasi šalčiai (9)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (744)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Galingai žaidusio Sabonio sąskaitoje – naujas rekordas, „Pacers“ – triuškinama pergalė (14)

NBA čempionate dviejų pralaimėjimų paeiliui seriją nutraukė Indianos „Pacers“ (8/6) ekipa...

Norite pagaliau puikiai pailsėti: kokių miego taisyklių geriau nelaužyti? (3)

Ne vienas esame bent kartą pagalvojęs, kaip būtų gerai, jei paroje būtų daugiau nei 24 valandos....

Tragiška tiesa apie paskutines Amy Winehouse dienas: spektaklis baigėsi mirtimi su 4,16 prom. alkoholio kraujyje (5)

Amy Winehouse save, ko gero, laikė labiau ne žvaigžde, o rusenančia žvake, blankiai...

Žurnalas „Top“: turtingiausiųjų lietuvių dešimtuke – vienas milijardierius ir viena moteris (7)

Turtingiausi lietuviai yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius , įmonių grupės...

Dončičiaus karjeros mačas: 42 taškai, įtvirtinta pergalė ir pakartotas LeBrono pasiekimas (1)

Luka Dončičius pasiekė naują asmeninį rezultatyvumo rekordą NBA lygoje, o jo atstovaujama...

Fukušima atgimsta: naujas energetikos projektas šią vietą pavers tikru energijos centru

Fukušimą 2011-aisiais nuniokojo cunamis ir branduolinė nelaimė, tačiau dabar ši Japonijos...