Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai išanalizavo tradicinį lietuvių pusryčių patiekalą: 2 virti kiaušiniai, pagardinti 2 šaukštais majonezo, užkandami 2 riekelėmis juodos duonos su sviestu. Ir, žinoma, žiupsnelis druskos.
© Shutterstock nuotr.

Vidutiniam suaugusiam žmogui tai sudaro maždaug 40 procentų paros energinės vertės (kalorijų), per 70 procentų paros riebalų (nelygu kiek sviesto užtepsime ant duonos) ir pusė paros druskos normos. O jei dar užkąstume rūkytu kumpiu ar dešra? Beje, šis valgis – tik vienas iš daugelio, kuriuos valgome pusryčių metu. Iš pateikto pavyzdžio matome, kad paros druskos ir riebalų „normą“ surenkame labai greitai.

Riebalai yra būtini mūsų organizmui, jie yra svarbi mitybos dalis. Jie yra ne tik energijos šaltinis, taip pat naudingi organizmui, kadangi padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus (vit. A, D, E, K), suteikia maisto produktams struktūrą ir skonį, riebalai yra kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Tačiau nesaikingas riebalų vartojimas, ypač sočiųjų riebalų, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai yra vienas iš kraujotakos sistemos ligų išsivystymo rizikos veiksnių.

Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, gyventojai, riebalinės kilmės kalorijų, ypač kalorijų, gaunamų iš sočiųjų riebalų rūgščių, su maistu suvartoja per daug. Todėl būtina ne tik gyvūninės kilmės riebalus keisti augaliniais, bet ir sumažinti bendrą riebalų suvartojimą.

Sočiųjų riebalų gausu riebioje mėsoje, pieno produktuose, padažuose, o kepiniuose ir konditerijos gaminiuose, kuriuose naudojami iš dalies hidrinti riebalai – dar gali būti ir sveikatai žalingų transriebalų, todėl net ir šventiniu laikotarpiu, reikia atsisakyti ar labai saikingai vartoti riebios mėsos patiekalus, riebius pieno produktus (sūrį, grietinę), majonezą ir kitokius riebius padažus.

Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus reikėtų keisti tais, kurių sudėtyje yra mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., sviestą pakeisti augaliniais aliejais, vietoje mėsos dažniau rinktis žuvį. Kodėl gi majoneze mirkstančios mišrainės nepakeitus šviežių daržovių salotomis su alyvuogių aliejumi ar apskrudusios kiaulienos sprandinės – paukštienos krūtinėle?

Didelis druskos vartojimas – viena aktualiausių mitybos problemų. Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos, įskaitant ir jau pagamintuose maisto produktuose (pvz., duonoje, dešroje, padažuose ir t.t.) bei patiekaluose esančią druską. Didelis druskos suvartojimas yra svarbus padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo veiksnys. Kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga beveik 29 procentai suaugusių gyventojų, o padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) – dažniausia jų.

Šiandien visoje Europos Sąjungoje ne tik mokslininkai, medikai, visuomenės sveikatos specialistai, bet ir politikai kalba apie tai, kad reikia raginti ir skatinti maisto gamintojus keisti maisto produktų sudėtį taip, kad jie būtų palankesni vartotojų sveikatai – mažinti juose druskos, cukrų ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų) kiekį. Tačiau neramina pačių vartotojų požiūris į mitybą: šalyje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, beveik 7 procentai žmonių papildomai sūdo patiekalus jų net neparagavę.

Pavyzdžiui, šaltai rūkytuose mėsos gaminiuose yra per 4 procentus druskos. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2015-2016 metais atlikti tyrimai rodo, kad šaltai rūkyti mėsos gaminiai, tarp jų ir šaltai rūkytos dešros – sūriausi iš visų mėsos gaminių. Juose nustatyta per 4 procentus druskos, o tai reiškia, kad suvalgę 100 gramų šaltai rūkyto kumpio ar dešros (maždaug 6 griežinėlius) gausime net 4 gramus druskos.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pranešime spaudai pataria:

Saikingai valgykite majonezo – jame yra per 35 procentus riebalų.

Sviestas – sočiųjų riebalų „koncentratas“. Jei tepate jį ant duonos – stenkitės, kad sluoksnis būtų kuo plonesnis. O gal tepti sviestą ant duonos tik įprotis, kurį atėjo metas keisti, ir be sviesto bus taip pat skanu?

Kad nebūtų pagundos papildomai sūdyti jau paruoštus maisto produktus, nedėkite ant stalo druskinės.

Gamindami maistą namuose tikslingai mažinkite pridedamos druskos: ją pakeiskite prieskoninėmis žolelėmis, palaipsniui pratinkitės prie mažiau sūraus maisto.

Venkite riebių, saldžių ir sūrių maisto produktų, daugiau valgykite visų grūdo dalių produktų, daržovių ir vaisių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (53)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (115)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (317)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (101)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (194)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (17)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (40)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (98)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (18)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (28)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...