Nervai – ne geležiniai
Šiuolaikinis gyvenimas pilnas įtampos. Didėjantis gyvenimo tempas, nerimas dėl ateities, nestabili ekonominė padėtis stipriai veikia tiek fizinę, tiek psichinę žmonių sveikatą. Organizmo galios nėra beribės. Kai stresas, emocinė įtampa trunka ilgai, organizmas nebeištveria ir pasiduoda. Tuomet tampame nervingi, apima nerimas, kankina nemiga, nuovargio pojūtis.
Kartkartėmis dėl įvairių gyvenimo įvykių nerimą išgyvename visi. Tai normali psichikos reakcija, jei ją sukelia esamas pavojus ir jei jam praėjus nerimas išnyksta. Bet vis daugiau žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinį nerimą – dėl sveikatos, dėl problemų darbe, šeimoje, dėl neužtikrintos ateities. Nerimas yra viena iš labiausiai varginančių emocijų.
Kartais jis pasireiškia be aiškios priežasties. Liguisto nerimo apimti žmonės ignoruoja realius faktus, išpučia įvykius. Savo ilgalaikio nerimo šaltinį jie susikuria galvoje. Pavyzdžiui, žmogus pradeda nerimauti, kad nieko nepasieks gyvenime, sulauks kitų žmonių kritikos ir pašaipų, praras darbą, kad dėl kilusio konflikto iširs šeima.
Pagelbėti sau
Nuolatinis nerimas veikia psichiką, žaloja asmenybę, trukdo siekti socialinių ir profesinių tikslų, daro gyvenimą nevisavertį. Nevaldomas nerimas gali sukelti ir rimtesnių ligų – neurozes, depresiją.
Pajutus pirmuosius nerimo požymius reikėtų ne iš karto griebtis cheminių vaistų, o imtis paprastesnių, natūralių žolinių priemonių, arbatų, malonios veiklos, prisitaikyti tinkamą atsipalaidavimo būdą.
Emocinė savijauta priklauso nuo paties žmogaus, todėl specialistai pataria siekti dvasinės pusiausvyros. Suvaldyti nerimą – tai prisiimti atsakomybę už savo mintis, emocijas, problemų sprendimo būdus. Rekomenduojama rašyti nerimo dienoraštį – fiksuoti situacijas, kurios privertė sunerimti. Ilgainiui tai padės suprasti pagrindinius nerimo šaltinius.
Dažnai nerimas verčia bėgti nuo problemų. Neigiamos emocijos dėl to niekur nedingsta, o tik dar labiau suintensyvėja. Todėl reikėtų ne vengti problemų, o jas spręsti. Būtina išmokti atsipalaiduoti: autogeninė treniruotė, taikomoji relaksacija, meditacija ar koks kitas būdas padeda suvaldyti nerimą, pasiekti dvasinę ramybę.
Neįstengiant pačiam įveikti nuolatinio nerimo, reikia kreiptis į specialistus. Sergantieji įvairiomis nerimo formomis gydomi vaistais, psichoterapija, elgsenos terapija.
Sutrinka miegas
Įsisukę į kasdienius rūpesčius nemažai žmonių nebemoka džiaugtis gyvenimu, visur ir visada skuba, nuolat būna įsitempę, todėl padidėja nervingumas. Ši medicininė problema jau yra virtusi socialine bėda.
Nervingas žmogus nuolat būna sutrikęs, irzlus, blogos nuotaikos, dėl smulkmenos netenka pusiausvyros, linkęs ginčytis, bartis, nepakenčia kitos nuomonės, prieštaravimų. Jis kankinasi pats ir kankina savo artimuosius. Neramumas, blaškymasis užkrečia ir aplinkinius: šeimos narius, bendradarbius. Nervingas žmogus kelia nesutarimus. Svarbu nustatyti nervingumo priežastį.
Nervingumas – tai dar nėra liga, bet po jo skraiste gali slėptis ir neurozė. Dažniausiai nervingumą sukelia įvairūs nemalonumai, nesėkmės, psichinės traumos.
Nervingumas, nerimo sutrikimai pastaruoju metu įgauna epidemijos mastą. Jie veikia miego kokybę, tokią svarbią sveikatai ir savijautai.
Net apie trečdalį žmonių vargina nemiga. Užmigti sunkiau tiems, kurie nuolat įtemptai dirba, pervargsta, patiria stresus.
Neišsimiegojęs žmogus dieną jaučiasi pavargęs, būna irzlus, mažiau darbingas, nesugeba susikaupti. Nuolatinė nemiga išsekina, kyla rizika susirgti depresija, širdies ir kraujagyslių ligomis, gali prastėti atmintis.
Nors manoma, kad būtina miegoti 8 valandas per parą, yra žmonių, kuriems visiškai užtenka 6–7 valandų, bet yra ir tokių, kuriems net 9–10 miego valandų mažoka.
Įvairios priežastys
Laikina nemiga – atsitiktinai keletą naktų trunkantis miego sutrikimas gali užklupti dėl streso, asmeninių išgyvenimų, neįprastos miego aplinkos, pasikeitusio darbo ritmo, atsiradus nesutarimų šeimoje, tvyrant įtampai darbe, prieš egzaminą. Nemažai žmonių blogiau miega kur nors išvykę, ypač jei tenka keliauti per kelias laiko juostas. Pasibaigus stresinėms situacijoms paprastai vėl miegama normaliai.
Nuolatinės nemigos, kuri kartojasi daugelį naktų ir tęsiasi ilgiau nei mėnesį, priežasčių gali būti daug: nuolatinis stresas, sutrikęs kvėpavimas, psichikos sutrikimai, nepastovus darbo ir poilsio režimas, alkoholio vartojimas, blogi miego įpročiai.
Kai žmogus neišsimiega, sutrinka smegenų veikla. Nemiga gali būti psichikos, neurologinių ligų, dažnai ir ankstyvas depresijos požymis. Vėliau, nemigai tęsiantis apie metus, pradeda ryškėti ir kiti depresijos simptomai: nuotaikos svyravimai, valgymo sutrikimai, svorio kritimas.
Jei miegas sutrikęs ilgiau kaip mėnesį, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba į miego sutrikimų specialistą, kad būtų nustatyta nemigos priežastis. Kartais sušvelninti nemigą ar net visiškai ją įveikti padeda gyvenimo būdo pokyčiai, natūralūs preparatai. Migdomuosius vaistus galima vartoti tik kraštutiniu atveju ir tik pasitarus su gydytoju.
Ar žinote, kad...
Tulžies pūslė yra kriaušės formos organas po kepenimis. Tulžis – tai žalsvai gelsvos spalvos skystis. Per parą žmogaus organizme pagaminama apie litrą tulžies. Šis sekretas, patekęs į virškinimo sistemą, neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį, aktyvina kasos išskiriamus virškinimo fermentus, tirpdo riebalų rūgštis, skaido riebalus į mažesnes daleles. Be to, tulžis stimuliuoja žarnų peristaltiką, naikina mikrobus, padeda pasisavinti vitaminus A, D, E, K.
Mūsų žarnyne yra daugiau nei 400 rūšių skirtingas funkcijas atliekančių bakterijų, vadinamų žarnyno mikroflora.
Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, imunitetas.
Raukšlių anksčiau atsiranda tiems, kurie mažai valgo vaisių ir daržovių.
Jūros kopūstai, dar vadinami jūros dumbliais, laminarijomis, lapuose sukaupia daugybę vertingų mikroelementų. Ypač daug juose jodo: kilograme džiovintų jūros kopūstų yra apie 250 ml jodo, o 10 g jūros dumblių vitamino D yra tiek, kiek 9 kg abrikosų, kalcio – kiek vienoje stiklinėje pieno, geležies – kiek 1 kg špinatų.
Be to, jūros kopūstuose yra mangano, bromo, boro, cinko, kobalto, fosforo ir kalio, gausu A, B, C vitaminų, polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3, kurios padeda mažinti cholesterolio kiekį. Jūros dumbliai stiprina ir jaunina organizmą, gerina medžiagų apykaitą, žarnyno veiklą, padeda pašalinti iš organizmo toksines medžiagas.
Galvos smegenys sveria 1 500 g, jas sudaro 100 milijardų nervinių ląstelių. Tyrimų rezultatai rodo: smegenų svoris didėja, kai žmogus sportuoja, o mažėja dėl fizinio aktyvumo stygiaus ar skausmų.
Kepenys – 1,5 kg svorio liauka, kurioje kasdien įvyksta 320 milijardų biocheminių reakcijų. Kepenys aprūpina organizmą visomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis.
Kvapai turi gydomąjį poveikį. Pipirmėtės kvapas įveikia galvos skausmą, eukalipto sumažina peršalimą, apelsino pakelia nuotaiką, vanilės slopina apetitą.
Obuoliuose stipriai veikiančio pektino yra daugiau nei kituose vaisiuose ar uogose. Medicininiais tyrimais nustatyta, kad pektinas iš virškinimo trakto šalina bakterijas ir sunkiuosius metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, suteikia jėgų, padeda atsikratyti įtampos. Be to, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo.
Sportuodami stipriname ir kaulus bei sąnarius. Jei raumenys yra neaktyvūs, kenčia ir kaulai. Kad galėtume judėti, kaulai turi būti stiprūs, nes, pavyzdžiui, bėgant kaulams tenka atlaikyti beveik šešis kartus didesnį kūno svorį. Labai naudinga sukti lanką, energingai judinti rankų ir kojų pirštus, sukti galvą, lankstytis. Kaulus stiprina šuoliukai, plaukimas.
Ėjimas ypač naudingas žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą. Einant puikiai treniruojami raumenys, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos.
Tai įdomu
Perdėtas nervingumas gali pabloginti atmintį ir net tapti silpnaprotystės priežastimi. Tyrimą atlikę JAV Nacionalinio senėjimo instituto ir Amerikos neurologijos akademijos specialistai teigia, kad dažnai nerimaujantys, depresijos kamuojami ar neigiamas emocijas patiriantys žmonės 40 proc. dažniau pablogina savo pažintines funkcijas, todėl gali išsivystyti pradinės silpnaprotystės formos.
Mokslininkai aiškina, kad per visą gyvenimą susikaupusi nervinė įtampa neigiamai veikia smegenų sritį, kuri valdo atmintį ir įvairius įgūdžius.
