aA
Ši graikų filosofo Sokrato mintis aktuali Lietuvoje jau ne vieną dešimtį metų: Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai jau kelis dešimtmečius nesikeičia į gerąją pusę: valgome per mažai daržovių, vaisių, šiaurės jūrų žuvų ir jūros gėrybių. Nesilaikydami maisto pasirinkimo piramidės reikalavimų visad randame dešimtis pasiteisinimų: nėra laiko, sveikai maitintis per brangu, parduotuvėse nėra šviežių vaisių ir daržovių ir pan.
© Shutterstock nuotr.

Senolių išmintis ir profesionalų patarimai

Norint gyventi ilgiau ir kokybiškiau, galima remtis senolių išmintimi arba šių laikų mitybos specialistų patarimais.

Tačiau ne paslaptis, kad žiemos ar pavasario švenčių laikotarpiu apskritai apie maisto pasirinkimo piramidę negalvojame. Juk Gavėnios (7 savaitės iki Velykų) pasninkas ar Advento tradicijos sugalvotos ne šiaip sau - jos nuo seno tarsi užprogramuodavo mitybos režimo pokyčius (pasninkas, o paskui mėsos valgymas). Taip mūsų senolių mityba iš esmės pasikeisdavo keturis kartus per metus. O juk įvairovė, formuojant mitybos racioną, yra labai svarbi.

Tačiau jei senelių pasakojimai neįtikina, galbūt verta prisiminti profesionalų patarimus. Tuomet gerai jausimės ne tik per Velykas, bet apskritus metus.

Pasak profesoriaus, leidinio “Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai” bendraautoriaus Rimanto Stuko, mityba turi būti sveika nepriklausomai nuo sezono ir tenkinti visus organizmo poreikius. Todėl neturėtume pamiršti esminių mitybos principų: žmogus per dieną turi gauti daugiau nei 40 skirtingų maistinių medžiagų. Visų šių biologiškai aktyvių medžiagų neturi nė vienas produktas, todėl ir reikalinga mitybos įvairovė.

Prof. R. Stukas: valgyti reikia tam, kad gyventume, o ne gyventi, kad valgytume
© DELFI / Kiril Čachovskij

Akivaizdus daržovių ir vaisių stygius

„Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto tyrimai ir kitų institucijų duomenys rodo, kad gyventojų mityba nesveika ir nevisavertė - trūksta daugelio vitaminų ir kai kurių mineralinių medžiagų, - sako prof. R. Stukas. - Šviežių daržovių žmonės valgo tikrai per mažai. Pavyzdžiui, pagal PSO rekomendacijas, minimalus dienos kiekis būtų 400 g daržovių ir vaisių, optimalus kiekis - apie 600 g, o Lietuvos gyventojai maistui suvartoja maždaug 317 g.”

Be to, pasak profesoriaus, labai svarbu, ar valgome šviežias daržoves ir vaisius, ar konservuotus produktus. Biologiškai vertingos yra šviežios daržovės. Tačiau, jei net ir jų maistui jų vartojame per mažai, organizmas aprūpinamas nepakankamai. Todėl ypač žiemą reikia nuolat rūpintis, kad mityba būtų visavertė.

Pavasario signalai: šerpetojanti oda, silpnumas

„Reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, kiekvieno sveikatos būklė yra skirtinga. Ir organizmo poreikiai taip pat yra skirtingi, jie priklauso nuo įvairių veiksnių: gyvensenos (rūkymas), aplinkos, darbo pobūdžio ir t.t. Ir ne visada žmogui pakanka žinių labai objektyviai ir įvertinti savo poreikius. Tuomet apie vitaminų trūkumą signalizuoja bendri pojūčiai: žmogus greičiau pavargsta, dienos pabaigoje jaučia silpnumą, ima pleiskanoti ar šerpetoti oda, suskyla lūpų kampučiai, lūžinėja plaukai ar nagai. Tai yra signalai, kad trūksta biologiškai aktyvių medžiagų. Taigi bendrosios rekomendacijos ne visuomet galioja kiekvienam“, - sako profesorius.

Riebios žuvies deficitas

Lietuvos gyventojų mityba nevisavertė ir dėl to, kad jie nepadaugina valgyti žuvies. Profesorius atkreipia dėmesį, kad nepakanka valgyti bet kokios žuvies, nes ne visi jūros produktai yra vienodai vertingi.

„Nuolatos akcentuojame, kad reikia valgyti riebios žuvies (lašišos, menkės), jūros gėrybių. Nes jose yra ne tik baltymų, bet ir polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių. Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai riebios žuvies vartoja tris kartus mažiau, nei reikėtų! Todėl omega 3 rūgščių trūksta ir vasarą, ir žiemą. Dėl šios priežasties omega 3 rūgščių maisto papildų forma derėtų vartoti praktiškai kiekvieną dieną ištisus metus.

Kada gelbsti maisto papildai

Jeigu valgote nereguliariai, vartojate greitą maistą (kuris nėra biologiškai vertingas) arba iš anksto paruoštą maistą, turėtumėte susimąstyti, kaip pagerinti mitybą, kad ji būtų visavertė.

Pirmas būdas - bandyti sureguliuoti savo maisto racioną pagal rekomenduojamą maisto pasirinkimo piramidę. Jeigu to padaryti neįmanoma, tuomet galima pasitelkti į pagalbą maisto produktų kategorijai priklausančius maisto papildus.

„Jų sudėtyje yra maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų – koncentruotų ir dozuotų. Maisto papildas nėra maisto pakaitalas, jis tik papildo medžiagomis, kurių poreikis dėl išvardytų priežasčių yra padidėjęs“, - aiškina profesorius.

Kokius papildus vartoti, o kokie nebūtini, kiekvienas žmogus turi spręsti individualiai.

„Mes turime žiūrėti į konkretų žmogų. Kas vienam yra gerai, gali kitam netikti. Ir atvirkščiai. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų mityba nesikeičia į gerąją pusę. Kalbant apie vitaminus, bioflavonoidus, akivaizdu, kad tokia mityba, kokia yra šiandien, organizmo reikiamu bioaktyvių medžiagų kiekiu neaprūpina. Tačiau neteko skaityti, kad kurios nors šalies gyventojų mityba būtų ideali. Nes nevisavertės mitybos tendencijas diktuoja gyvenimo tempas ir naujos maisto ruošimo technologijos. Kad ir tų pačių konservantų naudojimas: maistas išlieka saugus, kaip ir reikalauja visi teisės aktai – jis nesukelia kažkokio mikrobinio apsinuodijimo, bet jau yra dirbtinai pasendintas. Vadinasi jo biologinė vertė tikrai gali būti sumažėjusi. Aišku, kalorijų jame bus, mineralinių medžiagų bus, bet biologiškai aktyvių medžiagų, kurios yra esminės visame metabolizme, jau gali trūkti. Tokiu atveju ir atsigręžiame į maisto papildus“, - aiškina profesorius mitybos raciono sureguliavimo subtilybes.

Prof. R. Stukas: valgyti reikia tam, kad gyventume, o ne gyventi, kad valgytume
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuviai vartoja mažai maisto papildų

Įvertinus maisto papildų vartojimą kitose šalyse, kur mokslo tyrimai ir jų finansavimas yra labai aukšto lygio, akivaizdu, kad maisto papildų vartojimas ten yra žymiai didesnis nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse kievieną dieną maisto papilus vartoja apie 65 proc. gyventojų. Tuo tarpu prof. R.Stuko ir jo kolegų tyrimų duomenimis, Lietuvoje tik maždaug 10 proc. gyventojų nuolat vartoja papildus.

“Šešis mėnesius per metus maisto papildus vartoja apie 7 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo 4 iki 6 mėnesių – 4 procentai. Nuo 2 iki 4 mėnesių – 13 proc. Maždaug 1-2 mėn per metus – 12 proc. Šiaip atsitiktinai trumpai apie 20 proc. Visai nevartoja apie 35 proc. Tai maždaug apie 13 proc. gyventojų papildus vartoja beveik nuolatos, o apie 65 proc, vartoja labai nesistemingai, taigi ir netikslingai. Lyginant su kitom išsivysčiusiom šalim, tai yra labai mažai“, - vardija profesorius.

Žinoma, papildas papildui nelygus. Omega 3 riebalų rūgštis, atsižvelgiant į mūsų gyventojų mitybą, reikėtų vartoti kad ir kiekvieną dieną. Reikėtų atkreipti dėmesį į papildus, kurių sudėtyje – vien skaidulinės medžiagos, kurių į dieną reikėtų gauti apie 25 g (Lietuvos gyventojai gauna vidutiniškai 17 g - valgome nepakankamai daržovių ir grūdinių kultūrų). Todėl papildų vartojimą reikėtų diferencijuoti pagal atskiras maisto produktų grupes.

Dėmesio: apie mitybą kalba ir neprofesionalai

Paradoksas, tačiau masinės informacijos priemonėse dažniau nei mitybos specialistai kalba „naujų mitybos modelių“ propaguotojai. Su tais modeliais ateina ir kitos mados – kraštutinumai: žaliavalgystė, vegetarizmas.

„Matau rimtą problemą, kurios nelabai kas ir sprendžia: apie mitybą portaluose ir TV laidose kalba žmonės, pristatomi kaip mitybos specialistai. Tačiau jie tokie nėra. Šie žmonės remiasi tik savo asmenine patirtimi arba perskaityta literatūra ir ne visuomet ją teisingai supranta. Jie neturi žmogaus fiziologijos, biochemijos, patologijos žinių, tad negali jų susieti su organizme vykstančiais fiziologijos procesais. Tačiau teikia rekomendacijas, vykdo įvairius mokymus, kuria privačias gyvensenos mokyklėles. Šis procesas tampa nevaldomas. Todėl žmonėms, kurie norėtų gauti žinių apie visavertę mitybą, sunku atsirinkti, kur čia teisybė. Nes kai išgirsta kalbant apie kažkokius „stebuklus“, mistiką, tai pagalvoja – o gal tikrai čia kažkokios naujos teorijos, nauji mokslo atradimai. Tuo tarpu specialistas, kuris remiasi moksliniais tyrimais, tampa nebeįdomus, nes tarsi šneka tai, ką visi jau žino”, – dėsto R.Stukas.

Pasak profesoriaus žaliavalgytė ir vegetarizmas neturi nieko bendro su visaverte mityba. Tai - tik mitybos teorijos. Vegetarizmas - daugiau karšto klimato kraštų mityba, kuri mums nėra tinkama. O juo labiau žaliavalgystė. Tai yra kraštutinumas, kuris tikrai neturėtų būti propaguojamas kaip visiems tinkantis.

„Aišku, galbūt daliai žmonių pagal jų sveikatos būklę kažkuriam laikotarpiui tai gali būti gerai. Mitybos įpročių pakitimas trumpam yra visai neblogai. Dėl organizmo streso suaktyvėja metabolinės reakcijos ir fermentinė sistema. Bet nereiškia, kad taip reikia eksperimentuoti visą laiką. Gausesnis vaisių ir daržovių vartojimas yra gerai, bet jis negali būti visą laiką toks pats. Tikrai nėra jokių mokslinių įrodymų, kad žaliavalgystė yra tinkamas mitybos modelis“, - aiškina prof. R.Stukas.

Dėl to, kad sveikatos ir mitybos raštingumas yra žemas, žmonės yra patiklūs, todėl bando, eksperimentuoja.

Kodėl Lietuvoje nyksta vyrai?

Statistika negailestinga: Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė 10 metų trumpesnė nei Vakarų šalių. Kodėl vyrai nykstanti rūšis Lietuvoje? Profesorius ir čia kalba skaičių bei argumentų kalba – vyrai mažiau rūpinasi visaverte mityba, nei moterys.

„Atlikome tyrimą, reprezentuojantį visą Lietuvą – koks yra gyventojų požiūris į cholesterolį, į maistą, kuris didina cholesterolio koncentraciją. Jis parodė, kad žymiai didesnė dalis vyrų valgo riebiai. Tokių moterų - mažiau. Mažesnė dalis vyrų (nei moterų) žino apie galimą neigiamą riebaus maisto poveikį. Mažesnė dalis vyrų žino, kad cholesterolis neigiamai gali paveikti jų sveikatą ir kad riebi mityba irgi gali daryti nepageidaujamą poveikį sveikatai. O patys vertindami savo mitybą vyrai pripažino, kad ji yra riebi arba labai riebi. Taigi jie supranta, kad valgo riebiai bet ne visi žino, kad tai yra blogai. Moterys savo sveikata rūpinasi žymiai labiau“, - prieina išvadą profesorius.

Nevisavertė mityba ir širdies ligos

Pasak profesoriaus R. Stuko , Lietuvos gyventojų mityba buvo nesveika ir palanki plisti lėtinėms ligoms – ir prieš 10 metų, ir dabar. Tai matosi žvelgus į sergamumo ir mirtingumo priežasčių struktūrą: širdies ir kraujagyslių ligų, kurios sudaro iki 80 proc., būtų galima išvengti sureguliavus gyvenseną ir mitybą. Apie 56 proc. pacientų miršta būtent nuo šių ligų.

Ministras sveiko maisto į lėkštę neįdės

Trys pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išoriniai faktoriai. 48 proc. išvengiamų mirties priežasčių sudarė atvejai, kuriems galima užkirsti kelią reguliuojant mitybą. Ar galima teigti, kad netinkami mitybos įpročiai yra savotiškas mūsų asmeninės sveikatos politikos vėžys?

Profesorius sako, kad nesveikai valgantys žmonės nėra sveikatos politikos problema. Nes sąlygos sveikai maitintis dabar yra: tikrai puikios galimybės pasirinkti sveikatai palankų maistą, susidaryti racioną, daugiau judėti, negerti ir nerūkyti. Bet gal žmogus per silpnas, kad įgyvendintų tą elementarą sveikatos abėcėlę? Specialistai ir institucijos, kurioms pavesta vykdyti priežiūrą, savo darbą padaro. Bet žmogus visų pirma pats turi būti suinteresuotas gyventi ilgiau ir kokybiškiau. Juk ir ant cigarečių pakelių parašyta, kad rūkymas kenkia sveikatai. Tačiau retą tokie užrašai sulaiko. Bet pagal PSO duomenis, kad 80 proc. širdies kraujagyslių ligų būtų galima išvengti, jeigu žmogus sutvarkytų savo gyvenseną ir mitybą.

Įdomioji aritmetika, kuri viską paaiškina

Rinkdamiesi maistą didelė dalis žmonių žiūri į kainą. Pasak prof. R. Stuko, kaip parodė atlikti tyrimai, maisto kaina svarbi 36,8 proc. gyventojų. O sveikata, renkantis maisto produktus, lemia maždaug 21,3 proc. sprendimą.

Tai ir paaiškina, Lietuvos gyventojų mitybos tendencijas. Paradoksas, bet ta pati dalis gyventojų (iki 21 proc.), kuriems rūpi sveikata, ir sveikesnį maistą perka, ir papildus vartoja. Taigi rūpinasi savo sveikata nuolatos ir kompleksiškai.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje grįžusi Kazėnienė pakliuvo į spąstus (252)

Korupciją ir nepotizmą Kalėjimų departamente demaskavusi Rasa Kazėnienė , grįžusi į darbą,...

Lietuvos bankas: Lietuvos skola toliau auga

Ketvirtadienį Lietuvos bankas paskelbė 2018 m. antrojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis. Jie...

JAV planuose – grandioziniai pokyčiai: tik tada šalis galėtų dalyvauti didelio masto kare

Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos suskaičiavo, kad joms reikia beveik 25 proc. padidinti...

„Kauno energija“ vartotojams grąžins 15 mln. eurų (16)

Centralizuotai šilumą Kaune tiekiančios bendrovės „ Kauno energija “ nepagrįstai gautas 14,6...

Tūkstančiai gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimo: laikas susimokėti (1)

12 000 šalies gyventojų, kuriems rugsėjį pirmą kartą atsirado pareiga patiems sumokėti...

„Alfa vyras“ laiške iš Lukiškių skundžiasi bado sąlygomis: atrodau kaip pažemintas kalinys (318)

Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „ Alfa vyras “...

Nauja tyrimų komisija skinasi kelią Seime: liko paskutinis išbandymas (119)

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui sudaryti komisiją politikų ir verslo ryšiams tirti.

Uždrausta prekiauti šokoladų „Kinder“ partija: skonis ir kvapas priminė muilą (39)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad iš rinkos surenkama šokoladų...

Policija vilkaviškietį po egzamino „Regitroje“ išlydėjo plauti ausų (25)

Policijos pareigūnams tenka reaguoti į įvairiausio pobūdžio iškvietimus. Ir pasirinkimo jie...

Kaip kelionėse neaukoti grožio dėl patogumo

Sakoma, turistą iš minios išskirti itin paprasta – gėlėti marškiniai, sandalai ir prie jų...