Profesorius Timas Spectoras iš Londono karališkojo koledžo sako, kad nėra svarių įrodymų, jog GI dieta (kuri yra pagrįsta teiginiu, kad kai kurie produktai, tokie kaip cukrus, bulvės, makaronai, pomidorai ir balta duona greičiau suskaidoma į gliukozę, todėl kraujyje staigiai padidėja cukraus kiekis) padeda žmonėms lieknėti, nes ji yra patikrinta tik darant bandymus su gyvūnais.
O naujausias tyrimas, kurio išvados buvo paskelbtos žurnale „Cell“, parodo, kad žmonės skirtingai reaguoja į angliavandenius, priklausomai nuo to, kokie mikrobai gyvena jų virškinimo sistemoje.
Taigi, priklausomai nuo bakterijų kolonijų, vieniems žmonėms nuo pomidorų staigiai išaugdavo cukraus kiekis kraujyje, o kiti galėjo valgyti picą ir duoną ir nejautė jokio nemalonaus poveikio.
Profesorius teigia, kad skatinant sveikųjų žarnyno bakterijų augimą – valgant daug polifenolių turinčius produktus, tokius kaip juodasis šokoladas – nereikalingas svoris tirpsta greičiau, nei tiesiog atsisakius duonos.
GI dieta pagrįsta teorija, kad egzistuoja įvairių rūšių angliavandenių, kurie skiriasi pagal tai, kaip greitai mūsų organizmas paverčia juos gliukoze. Kuo greitesnis skaidymas, tuo aukštesnis indeksas, ir tuo greičiau pakyla cukraus kiekis kraujyje.
Nuo cukraus kraujyje pakyla ir insulino kiekis, o ilgainiui šis derinys, manoma, skatina nesveikus medžiagų apykaitos pokyčius, kurie galiausiai gali paskatinti nutukimą ir diabetą. Būtent todėl dietologai ir gydytojai vis dažniau pataria vengti produktų, kurių aukštas glikemijos indeksas – makaronų, ryžių ir pomidorų – ir pakeisti juos produktais, kurių glikemijos indeksas žemesnis, pavyzdžiui, pupelėmis ir lęšiais.
Dažniausiai žmonės apskritai atsisako angliavandenių arba vengia rafinuotų angliavandenių ir ima laikytis įvairių dietų, pavyzdžiui, Atkinso.
Dauguma gydytojų, sveikatos ekspertų ir apskritai visuomenė neabejoja, kad reikia atsisakyti „blogųjų“ angliavandenių, kaip neabejojo ir profesorius T. Spectoras, pradėjęs rašyti knygą „The Diet Myth“ („Dietos mitas“), nes manoma, kad šios idėjos yra pagrįstos daugybe tinkamai atliktų mokslinių ir klinikinių bandymų.
O kas, jei visa tai netiesa, ir mes buvome suklaidinti?
Profesorius T. Spectoras rašo, kad kai prieš ketverius metus pradėjo rinkti medžiagą knygai, jis rado daug su gyvūnais atliktų laboratorinių tyrimų, įrodančių žemo glikemijos indekso dietos privalumą.
Tačiau tyrimų su žmonėmis rezultatai buvo kitokie. Tyrimai, kuriuose dalyvavo diabetu sergantys pacientai, parodė, kad žemo glikemijos indekso dieta turi šiokių tokių privalumų, tačiau sveikų žmonių tyrimų rezultatai buvo visiškai kitokie.
Nebuvo atlikta jokio svaraus klinikinio bandymo su žmonėmis, pagrindžiančio, kad GI dieta yra geresnė už kitas dietas, pagrįstas kalorijų mažinimu.
Tyrimai įrodė, kad produktai, kurių glikemijos indeksas žemas, iš tiesų gali pakeisti cukraus kiekį kraujyje, bet nė vienas tyrimas neįrodė, kad kai išlaikomas pastovus angliavandenių ir kalorijų kiekis, žemesnis glikemijos indeksas neturi įtakos kūno svoriui.
Reiškia, žmonės ir laboratorinės pelės į angliavandenius reaguoja skirtingai. Ir nors daugumai žmonių laikantis tokios dietos iš tiesų pavyksta atsikratyti nereikalingų kilogramų, tai gali būti dėl to, kad jie tiesiog ima labiau kreipti dėmesį į tai, ką valgo, o ne dėl glikemijos indekso.
