Noras atsikratyti kilogramų greitai virsta kone apsėdimu: rytą pabundate galvodami, kaip sulieknėti, o naktį sapnuojate, kad jums iš tiesų tai pavyko. Atėjo laikas laikytis su tikrove neprasilenkiančios dietos, kuri remiasi sveiku balansu: valgyti pakankamai, vadinasi, nejausti alkio ir drauge sumažinti kalorijų kiekį; šitaip lieknėjate ir galite mėgautis įvairiu maistu.
„Paryžietės dieta“ – ne nauja, madinga ir greitai praeinanti tendencija, o sistema, skatinanti naujai pažvelgti į maistą, gerai jaustis, atrodyti ir mėgautis gyvenimu.
Garsiausias Prancūzijos mitybos specialistas dr. Jeanas Michelis Cohenas siūlo protingą sistemą, atsižvelgdamas į fiziologinius, psichologinius ir kultūrinius veiksnius, kurie lemia mūsų santykį su maistu. Šis būdas siūlo iš esmės pakeisti požiūrį į tai, ką valgome. Tad numesti kilogramai niekada nebegrįš!
Veiksminga ir lanksti dieta, kuri neriboja galimybių rinktis
325 greitai pagaminami ir lengvi receptai
Alternatyvūs produktai, leisiantys pritaikyti receptus asmeniniams pomėgiams
Žinosite, ką rinktis kavinėje ar restorane, ir nepažeisite dietos principų
Iškrovos planas padės išpirkti netgi gurmaniškas nuodėmes
Per tris mėnesius numesite iki 14 kg
******************************
Pateikiame ištrauką iš leidyklos Alma Littera 2015 m. išleistos dr. Jeano Michelio Coheno knygos „Paryžietės dieta“
******************************
„Paryžietės dieta“ išmokys jus pakeisti mitybos būdą, tačiau ne itin radikaliai, taigi galėsite susigyventi su permainomis. Parodysiu jums, kaip atsikratyti senų įpročių ir išsklaidyti klaidingas nuostatas mitybos atžvilgiu (pavyzdžiui, tikėjimą, kad vienintelis būdas numesti svorio – atsisakyti maisto). Svarbūs ir tvarūs gyvenimo pokyčiai negali remtis draudimais ir stoka: kitokia nuostata – garantuotas receptas pralaimėti! Aš siūlau patikimą ir nuoseklų sprendimą. Tai ne eilinė trumpalaikė „madingiausia dieta“, įtraukianti jus į begalinį lieknėjimo ir storėjimo ratą. Šis naujas požiūris į maistą remiasi europine tradicija reguliariai maitintis, siūlomi skanūs, sveiki ir lengvai pagaminami receptai, padedantys pajusti tikrąjį Prancūzijos skonį ant jūsų stalo.
Jei laikotės dietos, dar visiškai nereiškia, kad gyvenime nebelieka vietos smagybėms. Knygoje pateikiu aiškų planą, ką užsisakyti kavinėje ar restorane (jo labai lengva laikytis), ką valgyti svečiuose, kad šventinė vakarienė nesužlugdytų visų jūsų pastangų laikytis dietos. Galų gale patariu, kaip susidoroti su alkio priepuoliais. O mano sudedamųjų dalių sąrašas (žr. p. 76–79) padės pasirinkti receptams tuos produktus, kuriuos mėgstate, ir išvengti tų, kurie jums nepatinka.
Šios dietos esmė – žinios ir savišvieta. Jūs galėsite sulieknėti ilgam tik tada, kai išmoksite elgtis sąmoningai. Aš papasakosiu, kaip atpažinti maisto industrijos taktiką, priverčiančią daugiau valgyti, ir išmokysiu tinkamai žvelgti į spaudoje vyraujančius nepasiekiamus grožio idealus. Padėsiu taip pažinti save, kad suprastumėte tikrąją priežastį, kodėl atsirado antsvoris, ir pasidalysiu metodais, kurie padės sulieknėti ir išsaugoti figūrą.
Mano paprastas, bet paveikus planas apima praktinius patarimus, leidžiančius kontroliuoti procesą, ir instrukcijas, padėsiančias įveikti standartinius mitybos spąstus. Ši knyga demaskuos melagingus maisto pramonės ir madingiausių dietų teiginius ir išmokys maitintis tinkamai.
*
Kelerius metus analizavau amerikiečių mitybos ypatybes ir jai įtakos turinčius įpročius. Globalizacijos sąlygomis šitie įpročiai paplito po beveik visą pasaulį ir tokia analizė atspindi daugybę problemų, vedančių prie nutukimo. „Paryžietės dietoje“ nagrinėju fizinius, psichologinius ir kultūrinius veiksnius, formuojančius sudėtingus santykius su maistu. Sprendimas, kurį siūlau, – prancūziškas, jo pamatą sudaro mano moksline ir asmenine patirtimi pagrįsta samprata.
Asmeniniams poreikiams pritaikytą svorio metimo programą ir asmeninį vadovą rasite interneto svetainėje Theparisiandiet.com; ja vadovaujantis galima numesti 3–5 kg per mėnesį. Ir apskritai galiausiai suprasite, kad kalbama ne tik apie svorio metimą. Svarbiausia – priimti savo kūną ir jo formas ir nulipdyti jį tokį, kokio norite.
Prancūzų pamokos
Paryžietės dieta remiasi geraisiais prancūzų mitybos įpročiais, kurie itin naudingi sveikatai ir padeda ją saugoti. Vien pradėjus laikytis prancūziškų principų sveikata gali stipriai pagerėti. Pagalvokite: vidutiniškai prancūzai valgymui skiria apie dvi valandas per dieną.
Daugiau nei 90 proc. dienos kalorijų normos jie suvartoja valgydami pagrindinius patiekalus, – kitaip nei, pavyzdžiui, amerikiečiai, kurie per pusryčius, pietus ir vakarienę gauna mažiau nei 80 proc. kalorijų. Tai reiškia, kad daugiau nei 20 proc. jų gaunama užkandžiaujant, – o tai tikrai nemažai.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius 30 metų suaugę amerikiečiai pradėjo valgyti ir užkandžiauti dažniau: nuo 3,5 iki 5 kartų per dieną; t. y. kasdien suvartojama apie 400 kalorijų daugiau. Tyrimo išvadose teigiama, kad „siekiant užbėgti už akių JAV (ir kitų išsivysčiusių šalių) suaugusių gyventojų nutukimui, reikia mažinti patiekalų ir užkandžių, suvartojamų per dieną, kiekį, nes tik šitaip įmanoma sumažinti energijos disbalansą, kurį sukelia pastaruoju metu padidėjęs maisto kaloringumas“1.
Prancūzijoje pusryčiai, pietūs ir vakarienė laikomi tikru, privalomu ritualu, net jeigu jie trunka gana trumpai. O kitose šalyse – atvirkščiai, mityba dažnai vertinama kaip mechaninis aktas, valgyti – tarsi papildyti kuro atsargas; ir, žinoma, tuo pačiu metu galima daryti ir kitus darbus.
68 proc. prancūzų net darbo dienomis valgo pietus namie. JAV šis rodmuo kur kas mažesnis: „apie 65 proc. samdomų darbuotojų pietauja prie darbo stalo arba išvis nedaro pietų pertraukos“2, Jungtinėje Karalystėje „daugiau nei 6 mln. darbuotojų nepakyla nuo darbo stalo, ir tik trys iš dešimties (30 proc.) eina pietauti“3.
Šeimos kur kas rečiau vakarieniauja kartu, ypač paprastomis dienomis. Anksčiau visas šeimos gyvenimas sukdavosi apie pietų stalą. Modernus gyvenimas ir naujos maisto gamybos technologijos – įvairūs užkandžiai, sumuštiniai išsineštinai – dar labiau sumažino galimybių susėsti visiems kartu pavalgyti. Iš tiesų progų valgyti kartu būna kaskart vis rečiau. Kadaise pusryčiai, pietūs ir vakarienė suburdavo žmones kartu, o šiandien atskiria.
Mes perkame maistą iš prekybos automatų ir per greitojo aptarnavimo langelį, kartais net neišlipdami iš automobilio. Ir vis labiau nutolstame nuo protėvių gyvenimo būdo. JAV būta bandymų pasipriešinti šitokioms neigiamoms tendencijoms, tačiau gali būti, kad rezultatai išėjo dar blogesni. Reklama ir pagal madingus reikalavimus atnaujintos etiketės perša naujus produktus, – 100 proc.
nenatūralius, – kurie neva turėtų grąžinti šitą prarastą bendruomenės jausmą. Kalbu apie šeimines makaronų su sūriu, šaldytos picos ir kitų panašių produktų pakuotes.
Štai dėl ko, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, amerikiečiai dabar yra storiausia nacija kalbant apie išsivysčiusias šalis. Šiek tiek atsilieka Naujoji Zelandija, Kanada ir Jungtinė Karalystė, užimančios antrąją, trečiąją ir penktąją vietą.4
O Prancūzijoje nutukusių žmonių, kurių kūno masės indeksas (KMI) – 30 ar didesnis, yra santykinai mažai; palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, tai sudaro 16,9 proc. gyventojų (JAV – 33,9 proc., Naujojoje Zelandijoje – 26,5 proc., Kanadoje – 23,1 proc., Jungtinėje Karalystėje – 22,7 proc., Pietų Afrikoje – 21,6 proc.).5 Aš ilgai nagrinėjau priežastis, kodėl, regis, prancūzams sekasi geriau nei kitų šalių gyventojams.
Svarbiausi pasirodė esą kultūros ir elgsenos skirtumai. Pirma, prancūzai labai domisi maisto gamyba ir virtuve. Sąmoningai pabrėžiama, kad malonumas – esminis mitybos aspektas, o sudedamųjų dalių kokybė – nepaprastai svarbi. Tobulas patiekalas vertinamas dėl skonio, spalvos, tekstūros, pateikimo – ir kiekvienu kąsneliu gardžiuojamasi. Antra vertus, anglosaksai daugiau dėmesio skiria patiekalo maistinėms ypatybėms ir kiekiui, įsitikinę, kad daugiau – geriau. Prancūzų nuomone, būtent joie de vivre ir maisto natūralumas – geros sveikatos garantas.
Prancūzai nevalgo vien tam, kad gautų kalorijų; valgyti – tai ypatingas veiksmas, kuris pradedamas sudarant pirkinių sąrašą ir tęsiasi gaminant maistą ir susėdant prie stalo pasimėgauti juo su visa šeima. Tai esminis skirtumas tarp prancūzų ir anglosaksų. Pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti kartu, visada tuo pačiu laiku – svarbiausias paryžiečio dienos režimo punktas. Taip mes galime neužkandžiauti per visą dieną, o tai labai svarbu kovojant su antsvoriu ir nutukimu.
