„Žinojau, kad esu storuliukė, tačiau svorį mesti ryžausi po to, kai 30 metų pusseserė užbėgo laiptais greičiau už mane, tuo metu už mane, 18-os metų panelę, supratau, kad jau reikia pokyčių“, - teigia dabar 66,5 kg sverianti mergina, kuri neslepia, kad daugiausia svėrė 99 kg.
- Nuo ko pradėjote, ką esate badžiusi, gal kokias dietas, papildus ir pan.?
- Visada buvau ne iš plonųjų, tačiau pradėjus gerti hormoninius vaistus svoris pakilo iki rekordinio lygio. Buvau nuėjusi į kelis mitybos grupių susitikimus, tačiau daug kur labai verčia atsikratyti saldumynų, kategoriškai sako, kad jų negalima, o mano mama, kuri yra medicinos darbuotoja, nuo mažens sakė, kad šiek tiek, visada galima. Svorį pradėjau mesti 2013 m. spalio mėnesį, taigi jau metai ir keturi mėnesiai.
- Kaip į svorį reagavo aplinkiniai, šeimos nariai, kai pradėjote lieknėti?
- Aplinkiniai reagavo gerai, visi labai skatino, tik paminėjo, kad nepersistengčiau, bijojo, kad neįgyčiau valgymo sutrikimų.
- Kaip keitėsi mityba? Ką valgydavote anksčiau, ką valgote dabar?
- Nuo vaikystės valgydavau labai labai daug saldumynų ir šokolado, tėvai stabdydavo, bet vis tiek valgydavau. Nuo hormoninių preparatų sutrikus medžiagų apykaitai ir padidėjus apetitui kišau į skrandį viską, kas buvo namie, nesvarbu, ar tai būtų duonos kepaliukas, ar kilogramas daržovių.
Dabar stengiuosi išgerti reikiamą kiekį vandens, kadangi vaistai nebetrikdo motorikos, labai daug judu, stengiuosi derinti maistą, taipogi valgau saldumynus, kas kelias dienas po mažą kiekį, tam, kad po to neapsivalgyčiau.
- Kaip įvardintumėte pagrindinį tokių pokyčių sėkmės receptą?
- Pagrindinis aspektas yra kuo daugiau judėti. Reikia virtualiai sau įsispirti, atsikelti ir bent išeiti pasivaikščioti valandėlei, vietoj sedėjimo prie kompiuterio, o kai pradėsi judėti, tai nesinorės bet ko kišti į skrandį.
- Kas buvo sunkiausia metant svorį?
- Sunkiausia buvo, kai aplink žmonės valgė daug ir ką norėjo, nes pradžioje, kol skrandis susitraukė, prisitaikė prie mažesnio maisto kiekio, labai labai sunku atsisakyti.
- Koks dabar jūsų režimas?
- Lankau šokių treniruotes, visada laipioju laiptais, kol draugai kyla liftu. Bėgioju, minu elipsinį treniruoklį, sportuoju su svareliais, noriu išmokti sukti lanką, labai laukiu, kol nutirps ledas, nes sunku. Kai jo neliks, kasdien Šeškinės kalnu parbėgsiu viršun, namo, iš universiteto.
- Kaip pasikeitė gyvenimo kokybė numetus svorio?
- Gyvenimo kokybė labai pasikeitė, žmonės gatvėje nebeatsisuka ir nebepasako, va, storulė, kuri valgo šokoladą, o jeigu aš jį ir valgau, niekas nebeatkreipia dėmesio. Žymiai smagiau, nes galiu užbėgti laiptais, ne tik greičiau už pusseserę, bet ir už 14-15 metų paauglius, kurie yra žymiai greitesni už mane. Galiu nueiti toli, vėl galiu nusipirkti drabužius įprastose parduotuvėse, nesukdama galvos, kad nuėjus į kabiną netelpu į 90 proc. rūbų.
- Ar sunku išlaikyti esamą svorį?
- Svorį išlaikyti nėra sunku, nes daug judu, nenustygstu vietoje. Štai prieš dvi dienas buvau koncerte, vakar kaime, pasisvėriau dieną prieš koncertą, ir šiandien nebėra dar vieno kilogramo, tikiuosi greitai pasiekti savo svajonių svorį - 58 kilogramus.
