Kiaušinių, plunksnų ir mėsos „fabrikėliai“
Tikriausiai ne vienas esate matęs drastišką dokumentinį filmą „Earthlings“(„Žemiečiai“) apie žmonių elegesį su naminiais ir laukiniais gyvūnais ir paukščiais. Ne veltui jis vienas populiariausių filmų vaizdo klipų portale Youtube.
2008-ųjų metų duomenimis pasaulyje kasmet užauginama ir nužudoma 56 milijardai paukščių, iš kurių beveik 53 milijardai yra vištos. Kiekvienas iš šių gyvūnų yra atskiras individas, jaučiantis skausmą, malonumą, turintis savus poreikius ir norintis gyventi. Iš tiesų paukščiai paverčiami į mėsos, kiaušinių, plunksnų gaminimo „mašinas“. Dauguma jų intensyviu būdu auginami didelėse fermose ir gyvenimus greitai baigia skerdyklose.
Viename ceche - tūkstančiai vištų ir viščiukų
Stambiuose pramoniniuose paukštynuose vištos auginamos tokiomis sąlygomis, kad ištisos jų kartos nėra matę saules šviesos ir kvėpavę šviežiu oru. Viskas daroma tam, kad tik jos būtų kuo produktyvesnės ir neštų didesnį pelną. Višta prie pat vištos - taip laikomi tūkstančių tūkstančiai paukščių.
Kaip teigiama „Vilniaus paukštyno“ svetainėje kiekvieną dieną jų vištos sudeda per 50 tūkstančių kiaušinių, inkubatoriuje išsirita nuo 30 iki 50 tūkstančių viščiukų, paruošiama per 80 tonų broilerių mėsos ir į Lietuvos bei kitų šalių prekybos centrus išvežama daugiau nei 100 rūšių vištienos gaminių. Kaišiadorių paukštyne vienu metu auga apie 200 tūkstančių vištų. Todėl jau vien iš šių skaičių galima spręsti apie dedeklių ir taip vadinamų „mėsinių“ vištų auginimo sąlygas.
Tiesa, ir Lietuvos, ir Europos sąjungos įstatymai nustato, kokios turėtų būti vištų gyvenimo sąlygos, tačiau jos nė iš tolo neprimena sąlygų, kurias turi laisvėje gyvenantys paukščiai. Augdami didelėse fermose paukščiai patiria ne tik psichologinį diskomfortą, prilygstantį kankinimams. Kūnas nueina pagaugais skaitant Valstybinės maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo dėl dedeklių vištų laikymo standartų vieną iš punktų: „Siekiant išvengti plunksnų lesimo ir kanibalizmo, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai leidus, galima apipjaustyti snapus jaunesniems kaip 10 dienų amžiaus viščiukams, iš kurių bus išaugintos dedeklės vištos, jeigu tai atlieka kvalifikuoti asmenys.“ (Valstybės žinios, 2001, Nr.: 3 -73).
Trumpas ir pasibaisėtinas vištų gyvenimas
Tai nėra vienintelė vištų „sudrausminimo“ priemonė - kad būtų išvengta apsikapojimų, naudojamas elgesiui įtakos turintis apšvietimas. Viščiukams prideginami, nukertami snapai, kojų nagai. Suprantama kad paukščių agresija vienas prieš kitą, kyla ne iš gero gyvenimo - tai yra nežmoniško elgesio su jais išdava. Iš dalies dėl to kalti patys žmonės.
Nuolat didinant dedeklių produktyvumą jos be antibiotikų dar lesinamos įvairiais hormonais, manipuliuojama jų genetinėmis savybėmis. Nors vištos natūraliai turėtų gyventi apie 7-9 metus, „mėsinės“ vištos į skerdyklą išvežamos sulaukusios vos 42 dienų.
Dedeklės vištos, kartais taip išsekinamos, kad nustoja dėti kiaušinius. Todėl jų „produktyvumui“ atstatyti naudojamos stresinės metodikos: 7-14 dienų jos laikomos pusbadžiu, leisgyvės, neduodama vandens… Po tokios šoko terapijos „atgimusioji“ višta, vėl pradeda naują gyvenimą, vėl tampa produktyvia. Reikia tikėtis, kad tokie metodai Lietuvoje nėra naudojami.
Sausakimšai laikomos vištos gali ne tik tapti agresyviomis, tačiau sutrinka ir jų elgesys: paukščiai nebeatsistoja ant kojų, jų judesiai tampa nekoordinuoti... Ar tokios vištos gali dėti gerus kiaušinius?
Verčiamos dėti kiaušinį po kiaušinio jos išnaudoja organizme sukauptą kalcį. O tai veda iki paukščių osteoropozės – dar vieno kančių šaltinio. Vištų kaulai tampa trapūs, lengvai lūžinėja, dažnai iškrenta gimdos, įvyksta persileidimai. Taip paukštis lėtai kankinasi iki nugaišimo.
Gyvūnų laikymo įstatymuose rekomenduojamos vielinės narvų grindys paukščiams labai nepatogios, sukelia ne tik skausmą, bet ir kojų ar sąnarių deformacijas. Dažnai vištos, gyvendamos tokiomis sąlygomis, tiesiog nugaišta dėl išsekimo.
Gaišta po keliolika tūkstančių
Ką jau bekalbėti apie masinius paukščių kritimus. Ir tai nebūna staigios mirtys – prieš tai joms tenka gerokai pakentėti. Lietuvos paukštynų mąstai nedaug tesiskiria nuo pasaulinių paukštynų dydžio.
Tereikia nedidelio ventiliacijos sistemos gedimo, ir paukščiai tiesiog išgaišta. Lietuvoje yra pasitaikę tokie atvejai:
- Dėl ventiliacijos gedimo „Vilniaus paukštyne“ 2006 m. nugaišo 28 000 broilerių.
- 2009 metais „Girelės paukštyne“ vištų dedeklių fermoje dėl ventiliacijos gedimo krito iki 15000 vnt. paukščių. Paukščiai buvo laikomi 6 aukštų narvuose.
- 2007 m. birželio 5 d. „Vilniaus paukštyno“ nugaišo 13562 paukščiai.
Štai toks žiaurus ir skausmingas kiaušinio kelias iki mūsų šventinio stalo.
Siūlymas atsisakyti kiaušinių bei paukštienos, žinoma, pernelyg radikalus ir daugeliui nepriimtinas, tačiau tikrai galima sumažinti tokių pirkinių kiekį, vartoti juos saikingai, tik tiek, kiek reikia.
Atsiminkime, jog kiaušinis – paukščio kančios ir išnaudojimo, žiauraus elgesio su jais produktas.
Straipsnis parengtas remiantis puslapio gyvunuteises.lt informacija.
