aA
Vilniuje ir Kaune veikia vaikų darželiai, kuriuose vaikai negauna mėsos ar paukštienos. Ir jų vadovai nedaro nieko nusikalstamo - įstatymuose įrašyta, jog vaikas turi būti maitinamas daug baltymų ir angliavandenių turinčiu maistu, o bsltymų gausu ir ankštinėse daržovėse, pieno produktuose. Vis dėlto, visuomenės sveikatos centrų atstovai sako, kad mėsos patiekalai bei žuvis yra nepamainoma vaikų raciono dalis ir nemato galimybių, kad vegetariški valgiaraščiai artimiausiu metu galėtų būti oficialiai patvirtinti. Kokius argumentus pateikia abi pusės ir kam vis tik derėtų nuspresti, ką valgys jūsų vaikas?
Vaikai gamina saldumynus kartu su auklėtoja. Darželio „Šviesos slėnis“ nuotr.
Vaikai gamina saldumynus kartu su auklėtoja. Darželio „Šviesos slėnis“ nuotr.
© GRYNAS

Yra sudaryti maitinimo darželiuose pavyzdžiai

Trinta varškė su pienių medumi. Žaliasis garšvų kokteilis. Avinžirnių, cukinijų troškinys su šviežiomis daržovėmis ir ryžiais. Bulvių ir moliūgų plokštainis su daržovėmis. Maltinukai iš špinatų ir sūrio, grikių ir daržovių, morkų ir žirnių miltų, avinžirnių ar daigintų kviečių. Pupelių ar avinžirnių paštetai. Šviežios daržovės ir vaisiais. Razavų ir speltos miltų blyneliai su obuoliais. Grikių sriuba su panyru ir grietine. Daržovių troškinys su obuolių čatniu. Tikėtina, jog tokių patiekalų nesate ragavę, tačiau jais nuo mažų dienų maitinami vaikai vegetariniame arba ekologiškame darželyje.

Avinžirnių troškinys - vienas iš patiekalų, kurį valgo vegetariškus darželius lankantys vaikai
Avinžirnių troškinys - vienas iš patiekalų, kurį valgo vegetariškus darželius lankantys vaikai
© Shutterstock nuotr.

O ką valgo vaikai, lankantys valstybinius darželius? Visuomenės sveikatos centrai pabrėžia, kad du kartus per savaitę privaloma vaikams pasiūlyti mėsos, paukštienos ir žuvies patiekalų, antraip – jų mityba bus nesubalansuota ir pateikia pavydžius, kokie pagrindiniai patiekalų deriniai galėtų būti tiekiami darželiuose. Visą sąrašą galima rasti čia.

Tarp pagrindinių patiekalų pasiūlymų dominuoja mėsos ar žuvies kepsneliai su bulvių koše, ryžiais, virtais makaronais ir įvairių daržovių (dažniausiai morkų, burokėlių, pekininių kopūstų, salierų salotomis), taip pat yra tradicinių lietuviškų patiekalų tokių, kaip virtų bulvių cepelinai, bulviniai blyneliai, troškiniai, apkepai, omletai, virtos pieniškos dešrelės. Tačiau yra ir įdomesnių variantų - pavyzdžiui, bulviniai blyneliai su saulėgrąžomis bei salierais ir agurkų salotos su sūriu; makaronai su varške ir morkų, slyvų salotos; omletas su grikių koše, manų kruopų apkepas su vaisiais; obuolių ir cukinijų pudingas.

Specialistai patys prieštarauja savo teiginiams. Bando vaidinti prievaizdo rolę, tačiau kas gali nurodyti, ką aš turiu valgyti, ar ką mano vaikas turi valgyti? Tai absurdas!
E. Liorentienė

Ką daryti, kai vaiką nuo mėsos purto?

„Mūsų valgiaraštis nėra visiškai be gyvūninės kilmės produktų, nes vartojame pieno produktus, tačiau nenaudojame mėsos, žuvies, kiaušinių. Baltymus ir kitas medžiagas keičiame augalinės kilmės produktais. Gaminimui naudojame visas kitas produktų grupes: ankštinius, grūdus, sėklas, riešutus, pieno produktus, daigintus grūdus ar sėklas, vaisius ir daržoves. Žmogui, valgančiam mėsą, atrodo, kad nėra kuo jos pakeisti, tačiau, kai jos nevalgai, pamatai ir kitas produktų grupes, kurių anksčiau nepastebėdavai arba joms nebuvo poreikio“, - GRYNAS.lt pasakojo Kaune veikiančio vaikų darželio „Medutis“ direktorė Evelina Liorentienė.

Vaikai valgo vaikų darželyje
Vaikai valgo vaikų darželyje
© Shutterstock nuotr.

Anot jos, darželio valgiaraštyje du kartus per savaitę yra įrašytas mėsos arba žuvies patiekalas, tačiau, tėvelių prašymu, ir dėl paties darželio filosofijos tie patiekalai negaminami, pakeičiami kitais.

„Darželyje yra du vaikai, kurie iš prigimties patys pasirinko nevalgyti mėsos, nors tėvai nėra vegetarai, todėl tėvų paskutinė viltis - mūsų darželis, kad vaikas bent kažką pavalgytų. Juk neversi vaiko valgyti mėsos vien todėl, kad ji, atseit, nepakeičiama, kai jis net žiaugčioja nuo jos“, - pastebi E. Liorentienė.

Dalis tėvų sau to neišgali leisti

Vegetariško maisto savo darželyje pasiūliusi moteris pasakoja pažįstanti labai daug vegetarų šeimų, kurie savo vaikus norėtų leisti į panašias ugdymo įstaigas, tačiau finansiškai negali sau to leisti.

Žmogui, valgančiam mėsą, atrodo, kad nėra kuo jos pakeisti, tačiau, kai jos nevalgai, pamatai kitas produktų grupes, kurių anksčiau nepastebėdavai arba joms nebuvo poreikio.
E. Liorentienė

„Ne visada vegetarai turi pakankamai pinigų, kad galėtų leisti savo vaiką į privatų darželį. Todėl daugelis mano pažįstamų ir draugų, kurie negali sau to leisti, veda vaikus į valstybinius darželius, nors ir išgyvena dėl maisto, kurį ten vaikai gauna, tačiau neturi finansų vesti kitur“, - dėstė darželio „Medutis“ direktorė. Ji teigia nepajutusi, kad vegetariškai besimaitinančių šeimų daugėtų, bet iš vieno gydytojo yra girdėjusi, kad Lietuvoje per paskutinius metus ženkliai sumažėjo mėsos suvartojimas vienam žmogui. Tai vegetariškos mitybos entuziastus lyg ir džiugintų, bet iš tiesų neramina. 

Avinžirnių kotletai
Avinžirnių kotletai
© Shutterstock nuotr.

„Tikėtis, kad priims įstatymus, leidžiančius įteisinti vegetarinę mitybą ugdymo įstaigose, būtų naivu. Tai juk kosminiai pinigai, visa visuomenės nuomonė turi būti nukreipiama į būtinybę valgyti mėsą, o ne suteikiama galimybė jos atsisakyti...“, - apgailestauja pašnekovė.

Šiuo metu mėnuo vegetariškame darželyje vaiko tėvams kainuoja nuo 800 iki 1500 litų.

Mums buvo pasakyta, kad nederina, nes jame nėra mėsos, paukštienos, vien dėl to, kad jis yra vegetarinis. Niekas mums nepateikė skaičiavimų, pagrindimų, kad toks patiekalas neatitinka tokių maistinių verčių, kitas – kito, tą dieną trūksta tiek ir tiek geležies, o kitą – dar kažko.
J. Varneckienė

Galėtų netrukdyti, o padėti

Specialistai teigia, kad žmogui užtenka mėsos valgyti keletą kartų per savaitę. E. Liorentienė retoriškai klausia – kodėl tos dvi dienos negalėtų būti savaitgalis?

„Juk kas nevalgo mėsos, jos ir taip nevalgys - nei darželyje, nei namie, o visi kiti gali pavalgyti savaitgaliais, galų gale vakarais, todėl užsispyrimas netvirtinti vegetarinio valgiaraščio yra nelogiškas. Specialistai patys prieštarauja savo teiginiams. Bando vaidinti prievaizdo rolę, tačiau kas gali nurodyti, ką aš turiu valgyti, ar ką mano vaikas turi valgyti? Tai absurdas“, - savo nuomonę išsakė pašnekovė.

Ji išsako viltį, kad valstybė užuot draudusi vegetarinę mitybą darželiuose, galėtų skirti lėšų ir nuodugniai ištirti grupę vegetarų ir ne vegetarų vaikų bei suaugusiųjų, padaryti tyrimus, palyginimus. Ir tik tuomet darytų išvadas.„Tegu įrodo, kad vegetarai nesveiki. Tegu įrodo, kad aš ir mano vaikas esame nesveiki. Arba tegu susitaiko su žmogaus galimybe pasirinkti“, - kalbėjo vegetarinio darželio Kaune vadovė..

Dėl mitybos darželyje kreiptasi į teismą

Vilniuje taip pat veikia vegetariškas darželis „Šviesos slėnis“, kuris nuo pat savo veiklos pradžios vaikams siūlo patiekalus be mėsos ir žuvies. Antrus metus skaičiuojančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktorė Jūratė Varneckienė šį sprendimą aiškina paprastai. „Pati esu vegetarė ir mano keturi iš keturių vaikų yra vegetarai. Tuo metu, kai atidarinėjome darželį, du buvo darželinio amžiaus, taip ir kilo mintis. Tuo metu tokių darželių nebuvo, todėl man norėjosi suteikti galimybę ne tik savo vaikams, bet ir kitų vegetarų šeimų vaikams turėti galimybę pasirinkti“, - teigia moteris.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai remiasi moksline informacija ir galiojančiais teisės aktais ir išsako nuomonę, kad vegetariškas maitinimas nepatenkina vaikų fiziologinių poreikių.
E. Gliaudytė

„Aš prisiimu atsakomybę ugdyti ir rūpintis ne tik keturiais savo vaikais, bet ir kitų šeimų vaikais. Dar neatidariusi darželio, pradėjau spręsti klausimą, kaip yra su vegetarine mityba Lietuvoje. Esmė tokia: teisės aktuose, pagal kuriuos valgiaraštis turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centrais, nėra parašyta, kad vegetarinė mityba negalima, nėra parašyta, kad mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai būtini vaikams. Teisės aktuose yra parašyta, kad karštas patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių medžiagų ir skliausteliuose išvardytos produktų grupės, kuriuose jų yra“, - pastebi J. Varneckienė.

Moters teigimu, jos vadovaujamo darželio valgiaraštis sudarytas pagal pateiktas rekomendacijas, bet ieškant kuo pakeisti mėsą – t. y. rasti produktus, kurie turėtų tiek pat baltymų.

Vegetariškame darželyje gaminamas maistas/ "Šviesos slėnio" nuotr.
Vegetariškame darželyje gaminamas maistas/ "Šviesos slėnio" nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Vilniaus visuomenės centras mums nesuderina valgiaraščio, mes nešėme jį derinti tris kartus. Mums buvo pasakyta, kad nederina, nes jame nėra mėsos, paukštienos, vien dėl to, kad jis yra vegetarinis. Niekas mums nepateikė skaičiavimų, pagrindimų, kad toks patiekalas neatitinka tokių maistinių verčių, kitas – kito, tą dieną trūksta tiek ir tiek geležies, o kitą – dar kažko. Po trijų nederinimų mes pradėjome eiti teisiniu keliu – per administracinį teismą bandome išsiaiškinti galimybes turėti galimybę vegetariškai maitintis ugdymo įstaigose“, - aiškino J. Varneckienė.

Svarbu, ne ar yra mėsos, ar ne - o ar mityba subalansuota

Moteris neslepia mananti, kad valgiaraščio nederinimas slypi principiniuose įsitikinimuose – jei bent vieną dieną per savaitę yra įtraukta mėsa ir žuvis, viskas tinka, jei ne – nebetvirtinama.

Paklausta, kuo remiantis yra tvirtinamas tinkamas vaikų maitinimo valgiaraštis, E. Gliaudytė teigė, kad remiamasi keliais šaltiniais - sveikos mitybos rekomendacijomis, kurias tvirtina Sveikatos ministerija bei moksliniais straipsniais, prieinamais Lietuvoje leidžiamuose mokslo leidiniuose: „Sveikatos mokslai“, „Medicina“, „Visuomenės sveikata“, „PSO leidiniai“, kiti straipsniai.
Citata

„Jei bent vieną dieną per savaitę yra įtraukta mėsa ir žuvis, visuomenės sveikatos specialistai ir aukštesnių instancijų darbuotojai galvoja, kad tada vaikas gauna visas reikiamas medžiagas. Manau, kad žmogus gaus reikiamas medžiagas tada, kai maitinsis subalansuotai. Jeigu tu vieną dieną valgysi mėsą, o kitas - vien tik bandeles su sviestu ir sūriu, garantuoju, kad reikiamų medžiagų negausi. Tiek vegetarinė mityba, tiek mityba su mėsa bus tik tada tinkama ir užtikrins visų reikiamų medžiagų gavimą, tiek besivystančiam vaikui, tiek ir augančiam, tiek ir suaugusiam žmogui, kai bus subalansuota“, - samprotavo pašnekovė. Ji pabrėžė, kad darželį „Šviesos slėnis“ lanko ne tik vaikai, kurių šeimos maitinasi vegetariškai, bet ir mėsą vartojančių šeimų atžalos.

„Man labai džiugu, kad yra šeimų, kurios mus renkasi ne tik dėl vegetarinės mitybos, bet ir dėl ugdymo. Mityba yra tik viena, labai didelė žmogaus gyvenimo dalis, o ugdymo įstaiga turi duoti ne tik vaiko priežiūrą, mitybą, bet ir patį ugdymą. Pas mus ateina šeimų, kurios namuose maitinasi, kaip joms atrodo teisinga, bet žino, kad mes esame vegetarinis darželis, jie tai priima ir pritaria“, - sakė vegetarinio darželio Vilniuje direktorė J. Varneckienė.

Vegetariškame darželyje gaminamas maistas/ "Šviesos slėnio" nuotr.
Vegetariškame darželyje gaminamas maistas/ "Šviesos slėnio" nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nežino, kaip reikėtų vertinti

Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Gliaudytė, paprašyta paaiškinti,ar Lietuvoje įmanoma įteisinti vegetariškos mitybos darželius, pripažino, kad tokių prašymų būta, tačiau jie netenkinti.

Teisės aktuose, pagal kuriuos turi būti valgiaraštis suderintas su visuomenės sveikatos centrais, nėra parašyta, kad vegetarinė mityba negalima, nėra parašyta, kad mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai būtini.
J. Varneckienė

„Vilniaus visuomenės sveikatos centrui buvo pateikta derinti keletas vegetariškų valgiaraščių. Juose karštam pietų maitinimui dažniausiai siūlomi patiekalai, pagaminti tik iš daržovių ir ankštinių augalų bei pagardinti sūriu. Atsisakoma daug baltymų turinčios mėsos, paukštienos, kiaušinių, kartais – žuvies. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu nėra parengtų metodikų, rekomendacijų, standartų ar aprašų, skirtų vegetariško vaikų maitinimo organizavimui, todėl neaišku, kaip įvertinti, ar vegetariškame vaikų maitinimo valgiaraštyje užtikrinamas pilnaverčių baltymų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų B12, A, D, geležies, cinko ir kitų svarbių ir būtinų besivystančiam vaiko organizmui medžiagų poreikis. Sudaryti vaikų fiziologinius poreikius atitinkančio vegetariško vaikų maitinimo valgiaraščio nėra pasiruošę ir ūkio subjektai, teikiantys vaikų maitinimo valgiaraščius derinimui“, - pateiktame atsakyme raštu dėsto specialistė.

Anot jos, dažniausiai vegetariški valgiaraščiai rengiami atsižvelgiant į tėvų prašymus, kurie pagrįsti tėvų išskirtine teise auklėti savo vaikus pagal savo moralės nuostatas bei vidinį įsitikinimą. Visgi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai remiasi moksline informacija ir galiojančiais teisės aktais ir išsako nuomonę, kad vegetariškas maitinimas nepatenkina vaikų fiziologinių poreikių.

Prašo daug baltymų turinčių produktų

Paklausta, kuo remiantis yra tvirtinamas tinkamas vaikų maitinimo valgiaraštis, E. Gliaudytė teigė, kad remiamasi keliais šaltiniais - sveikos mitybos rekomendacijomis, kurias tvirtina Sveikatos ministerija bei moksliniais straipsniais, prieinamais Lietuvoje leidžiamuose mokslo leidiniuose: „Sveikatos mokslai“, „Medicina“, „Visuomenės sveikata“, „PSO leidiniai“, kiti straipsniai.

Įdomu tai, kad viena priežasčių, kodėl nėra tvirtinami vegetariški valgiaraščiai yra nurodomas toks punktas: „karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės, vaisiai arba jų salotos“. Tai lyg ir reikštų, kad pakaktų patiekalo, kuris turėtų daug baltymų ir nebūtinai gaunamų vien iš mėsiškų produktų, tačiau panašu, kad reikalaujama būtent mėsos.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė patikino, kad jos žiniomis, Kaune nei ekologiškų, nei vegetariškų darželių nėra. Ji teigė informacijos apie tokio darželio idėjos įgyvendinimą neturinti ir padarė išvadą, kad kauniečiai neturi poreikio tokiems darželiams.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Po bjauraus svečio apsilankymo kieme, Aušra patyrė tikrą košmarą: išgelbėti augintinį jau buvo vėlu (5)

Lietuvoje gausiai paplitusios erkės ir jų pernešamos ligos verčia nerimauti ne tik dėl savo,...

Viena šeimininkų klaida šunims baigiasi tragiškai: kraujo dėmės namuose ir byrėti pradėję dantys (47)

Reguliariai šepetėliu valytis dantis ir stomatologo kabinete pasidaryti burnos higieną – tokia...

Veterinaras pristatė naujausią sterilizacijos būdą: štai kodėl tokia operacija daug saugesnė už tradicinę (40)

Šunų kastracija ir sterilizacija – procedūros, kurių poreikį apsvarsto kiekvienas šuns...

Aplinkosaugininko medžioklė pavirto skandalu: įtariamas subrakonieriavęs vilką patikslinta (300)

Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos...

Ambicingi ES užmojai: už 30 metų visi pastatai Europoje šiluma turi pasirūpinti patys (87)

Ilgai gyvenę galvodami tik apie save, teršdami gamtą ir negalvodami apie pasekmes, pagaliau...

Top naujienos

Seimo nariai atvirai sako, kad šitas darbas jiems patinka labiausiai: ką tarp sesijų iš tiesų veikia tautos išrinktieji (29)

Praėjusių metų rugsėjo 10 dieną pradėtą Seimo rudens sesiją, parlamentarai baigė sausio 14...

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (15)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Zoologijos sodo šeimininkas pratrūko: o kas tas gyvūnų teises sugalvojo? (125)

Kol gyvūnų teisių gynėjai baisisi sąlygomis Klaipėdos zoologijos sode, jo šeimininkas...

Grybauskaitė įvertino valdžią ir derybose dalyvavusį Nausėdą (587)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Knygų mugės svečiams šeštadienį pristatė dvi...

Veryga – apie koronaviruso baimę: jau buvome tokioje situacijoje, kai pritrūko vaistų (21)

Pasaulis vis dar gyvena koronaviruso baime. Nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos...

Ko gero, geriausia gyvenime diena: patyčias kentęs devynmetis lydėjo Australijos regbio žvaigždes (25)

Patyčias kentęs devynerių Quadenas Baylesas tapo ryškiausia persona Australijoje, šeštadienį...

Ką reikia žinoti investuojant į mišką (18)

Lietuvoje nukritus miškų kainoms, pradėta domėtis investicijomis į nebrandžius miškus....

Ką daryti, kai stabdant ima „mušti vairą“ ar vibruoti stabdžiai? (16)

Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau vairuotojai išsiruošia į tolimesnes keliones. Kaip tik...

Rinktinės katastrofa Belgijoje: sudegę Maskoliūno vafliai, apsisukęs prezidentas ir kolektyvinė atsakomybė specialiai Krepšinis.lt iš Monso (242)

„Vienintelis žodis – gėda. Neatsimenu, kad taip beviltiškai būtume pralaimėję. Žaidėme ne...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (185)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

|Maža didelių žinių kaina