Kaip atsiranda nuodingas pienas?
Svarbiausia yra tai, kad nuo prastos kokybės arba pavojingo pieno ir jo produktų nėra apsaugoti nei trečiųjų šalių, nei Vakarų Europos gyventojai. Štai šių metų žiemą Serbijoje atliekant eilinius pieno kokybės tyrimus jame aptiktas mirtinas žmogui aflatoksinas.
Pulta nuodugniai tikrinti rinkoje esančią pieno produkciją ir rezultatas šokiravo: iš 35 tikrintų mėginių net 29 buvo užteršti aflatoksinu. Buvo pradėti tirti pašarai, kuriais šertos toksišką pieną „pagaminusios“ karvės ir analogiški tyrimai pradėti ne tik Serbijoje.
Augalų-mutantų kūrėjų liaupsinamas GM augalų atsparumas kenkėjams ir parazitams eilinį kartą pasirodė esąs mitas. Beje, mes jau kalbėjome apie GMO augalų menką atsparumą, kai nagrinėjome medvilnę, tačiau medvilnės bent jau mes nevalgome, o štai kukurūzus ar soją ir mes vartojame maistui ir gyvulius jais šeriame.
„Bobučių“ parduodamas pienas - irgi ne tyriausias
Todėl verta susirūpinti, kai per 80 proc. pašarams naudojamos Lietuvoje sojos yra genetiškai modifikuota. Ir blogiausia, kad nėra jokio privalomo reikalavimo ženklinti gyvulinės kilmės produktus, kuriuos gaminant naudoti GMO pašarai. Viskas priklauso tik nuo gamintojų geros valios, ar jie sutinka mokėti už penktadaliu brangesnius pašaru, ar pelno vardan ir šers gyvulius GM soja.
Beje, žinant, koks yra tokių pašarų paplitimas, galiu drąsiai teigti - tipinio prekybos centro lentynoje jūs vargiai rasite pieną ar jo produktus be GMO likučių. Taigi, štai jums pasirinkimas - arba „bobutės“ pienas, pirktas šalia turgaus, arba stambios maisto pramonės produktai su daktaro Frankenšteino vertais atradimais juose.
Tik štai „bobučių“ būna skirtingų. Tuo labiau ir smulkus ūkininkai, ir dideli gamintojai gyvulius gydo antibiotikais ir pastarieji taip pat patenka į pieną. Nesigilinsime į tai, kaip veikia tetraciklino grupės antibiotikai ar levomicitinas ar jo analogai, nes bendras poveikis panašus. Disbakteriozė dėl naudingų žarnyno bakterijų žūties yra niekis, palyginus su antibiotikams atsparių bakterijų formų atsiradimu.
Šios vadinamos superbakterijomis (angl. superbug) ir tampa mirtinų ligų sukelėjoms. Jau rašėme ankstesniuose straipsniuose apie tai, kad jau atrastas sąlyginiai nekaltos ligos salmoneliozės sukėlėjo mirtinas štamas, kurio neįveikia joks žinomas antibiotikas.
Pieno galiojimo laiką kartais pratęsia aspirinu
Dešimtis mirčių pasėjo ir visai nekaltos žarnyno lazdelės E-Coli patogeninės formos. Taigi, laiko klausimas, kada mes susidursime su naujomis agresyviomis bakterijomis, mutavusiomis dėl nuolatinio antibiotikų poveikio.
Be abejo, antibiotikų piene neturėtų būti, nes jie draudžiami, tačiau jų vis tiek aptinkama nuolat ir, beje, čia jau labiau rizikuoja laboratorijoje netirto „bobutės“ pieno mėgėjai. Be to, perkant tokį pieną, jūs galite tapti sąmoningos apgaulės aukomis. Šiltuoju sezonu nepasterizuotas ar nevirintas pienas genda vos per kelias valandas, tiksliau jau po 3 valandų toks pienas gali tapti pavojingas.
Tačiau apsukrūs pardavėjai senai žino, kad ištirpinus piene kelis šaukštus geriamosios sodos skonis neblogėja, tačiau tokioje terpėje bakterijos kuo puikiausiai vystosi, taigi ir pavojus didėja. Tiesa, yra dar toliau pažengusių „chemikų“, kurie naudoja aspiriną ar kitus vaistus bakterijoms naikinti. Ko gero, nereikia pasakoti, kokia abejotina tokio pieno nauda sveikatai.
Taigi, ir pramoninis, ir „naminis“ pienas gali būti vienodai nesaugus ir, jei gyvenate ne tarp žalių laukų, o didmiesčio „džiunglėse“, kur laikyti savo karvutės neturite galimybės, kaskart teks rinktis - ar virinti turgelyje pirktą pieną, ar pirkti paruoštą stambių maistininkų.
