Šį apribojimą nuspręsta įvesti po to, kai lietuviškuose pieno produktuose buvo rasta „uždraustų ir nuodingų medžiagų“. Kaip paaiškino Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas, šį pranešimą, pasirašytą Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnybos vadovo pareigas einančio Aleksejaus Saurino, Lietuvos ambasada Rusijoje gavo rugpjūčio 6 d.
Oficialioje Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnybos svetainėje yra informacija apie tai, kad bus uždrausta į Rusiją įvežti įmonių „Žemaitijos pienas“, „Pieno žvaigždės“ ir „Rokiškio pienas“ produkciją. Kiek laiko truks šis draudimas, nepranešama.
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog Rusijos tarnybos dideliuose sviesto (11 059,35 kg), grietinės (262,2) ir varškės (288,4) kiekiuose rado tetraciklino, kitoje varškės partijoje (3046,91 kg) aptikta doksiciklino.
Lietuvos pareigūnai pareiškė, jog remiantis ES standartais, nedidelis šių dviejų antibiotikų kiekis pieno produktuose yra leidžiamas, tačiau Rusijos normos juos visiškai draudžia, todėl visos įmonės, tiekiančios savo produkciją Rusijai, dirba pagal Rusijos kokybės standartus.
Šis Rusijos sprendimas gali tapti skaudžiu smūgiu Lietuvos ekonomikai. Šiuo metu savo produkciją į Rusiją eksportuoja 16 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, daugumai kurių Rusijos rinka yra viena iš pagrindinių.
Dabartinių įvykių kontekste Vilnius įtaria, jog šie Rusijos fitosanitarijos kontrolės tarnybų veiksmai galbūt yra prasidedančios, prieš Lietuvą nukreiptos ekonominės kampanijos dalis.
Ketvirtadienį šį klausimą svarstys abiejų šalių pasienio muitinės tarnybos. Jei jų susitikimas baigsis be rezultatų, Vilnius gali pradėti mąstyti apie tai, jog reikėtų įvesti panašų draudimą Rusijos produkcijai, o tai reikš prekybinio karo pradžią, rašo „Kommersant“.
Būtų nemažas smūgis šiai pramonei
Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis DELFI sakė, kad kai kurie pieno gamintojai į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis išveža apie trečdalį savo produktų, todėl užsidariusi Rusijos rinka jiems sukeltų nemažų problemų.
„Jeigu ir toliau tęsis šios kliūtys, be jokių abejonių, tai bus pakankamai rimtas smūgis mūsų maisto pramonės šakai, kuri vienintelė yra apsisaugojusi nuo nuosmukio. Dabar maisto pramonė kone geriausiai išgyvena šiuos laikus, nes kitos pramonės šakos per metus krito ir po 30 proc., o maisto pramonė smuko vos keliais procentais. Jeigu bus kažkas panašaus į tai, kaip rusai buvo uždarę Lenkijos eksportą, tai Lietuvos pramonei tai būtų didelis smūgis, nes mums iškart užsidaro dvi svarbios rinkos: Latvija dėl joje esančios depresijos ir Rytų kryptis“, – sakė jis.
Profesoriaus teigimu, visiškai lietuviškų prekių eksportas į Rusiją sudaro maždaug 8-9 proc. viso šių prekių eksporto, tačiau kai kuriems gamintojams kaimynai vis dėlto yra vieni svarbiausių partnerių, pavyzdžiui, pieno perdirbėjams.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai, eksportas sumažėjo 31 proc. Šiuo laikotarpiu Rusija buvo svarbiausia Lietuvos partnerė, į ją iškeliavo 12,4 proc. visų eksportuotų prekių ir paslaugų. Kitos didžiosios eksporto partnerės buvo Latvija (10,1 proc.), Vokietija (9,3 proc.), Estija (7,0 proc.).
