GRYNAS.lt redakciją pasiekė skaitytojos Lauros nuomonė, kaip atsakas į pirmadienį publikuotą gamtininko Daumanto Liekio komentarą "Darosi bloga nuo šmikių, kurie save vadina vegetarais": 

Pirmadienį perskaičiau jaunojo gamtininko Daumanto Liekio straipsnį "Darosi bloga nuo šmikių, kurie save vadina vegetarais" ir pagalvojau, jei jau jaunimas stokoja tolerancijos ir elementaraus supratimo, kad žmogus gali rinktis, ko norime iš kitų, dar sovietines represijas menančių, piliečių?

Pirmiausia, turiu pasakyti, kad nesu vegetarė ir nesu apsisprendusi, ar norėčiau pabandyti gyventi, atsisakydama mėsiškų produktų. Žuvies, kiaušinių ir pieno - tai jau tikrai ne, o kalbant apie žaliavalgystę - turiu pripažinti, tai tikrai ne man.

Kaip dorai auklėta katalikė vaikystėje penktadieniais nevalgydavau mėsos ir tą vieną dieną labai didelio praradimo nejaučiau, tačiau nežinau, kas būtų, jei atsisakyčiau jos visai. Valgau mėsą ne dėl to, kad labai jos noriu, ar nenoriu, o dėl to, kad taip gyventi paprasčiau.
Skaitytoja Laura
Pabandykite bent kartą tradiciniame giminės susitikime atsisakyti vištienos šlaunelių arba uošvenės sekmadienio pietums išvirtų cepelinų su mėsa. Aš nebandžiau ir nenoriu, tačiau tuos, kurie išdrįsta gerbiu pirmiausia už drąsą.

Pabandykite bent kartą tradiciniame giminės susitikime atsisakyti vištienos šlaunelių arba uošvenės sekmadienio pietums išvirtų cepelinų su mėsa. Aš nebandžiau ir nenoriu, tačiau tuos, kurie išdrįsta gerbiu pirmiausia už drąsą.

Puikiai atsimenu D.Liekio nuomonę apie medžiotojus, kurioje jis pašiepiamai šiuolaikinius medžioklės principus lygino su apsipirkimu dideliame prekybos centre.

"Mėsos gabalas bejėgis prieš banko kortelę, į kurią nesenai plūstelėjo alga" - tąsyk iškilmingai rašęs jaunasis gamtininkas šiandien imasi aukštinti "mūsų rūšies ekologinį plastiškumą bei gebėjimą maitintis pačių užauginta mėsa".

Pirma, tai nenuoseklu. Antra, nepagrįsta.

"Jei niekas nebūtų pastatęs propagandinių filmų apie šunsnukius žmones, kurie tuoj nugalabys savo planetą? Ar tada egzistuotų XXI amžiaus hipių kultūra?" - klausia D. Liekis. O man norisi paklausti gamtininko, ar jis turi namuose televizorių? Kiek kartų per dieną matome mėsos reklamą, kurioje blizga dešrelėmis nukrauti stalai? Kiek filmų ir kulinarijos laidų, kurioje aukštinama mėsos industrija, gaminimo tradicijos, skonio suvokimas ir t.t.? Jei ieškotume proporcijų, vegetarų taip vadinama propaganda yra lašas jūroje, lyginant su mėsos gerbėjų įtaka vartotojui.


Net jei vegetarizmą pavadintume mada, kodėl gi nuo jos turėtų bloga? Ir, jei asmuo nusprendė nevalgyti mėsos, kodėl jis būtinai turi lakstyti nuogas ir propaguoti džainizmą?

Man netrukdo vegetarai ir, tiesą sakant, visai nesvarbu, kodėl jie nevalgo mėsos. Tai jų pasirinkimas, kurį reikia gerbti kaip ir kiekvieną pasirinkimą kitose gyvenimo srityse. O jei kam nors nuo to darosi bloga, siūlau susimąstyti apie savo mitybą.