Lenkijos mokslininkai Lietuvoje ieško seniausių obelų ir daržovių veislių

Lietuvoje auginama apie 2 200 sodo augalų veislių ir formų. Manoma, kad Lietuvos soduose galima rasti apie tūkstantį obelų veislių. Iš jų galima išskirti apie 100 populiarių ir žinomų veislių, kurių galima įsigyti medelynuose. Tuo metu daržo augalų genetinius išteklius sudaro per 1 000 veislių bei formų. Tai didžiulis nacionalinis turtas, kurį būtina išsaugoti ateinančioms kartoms.

Tradicinėmis augalų veislėmis laikomos tos veislės, kurios auginamos ne mažiau kaip 50 metų arba buvo auginamos Lietuvoje ne mažiau kaip prieš 50 metų. Senosios veislės yra atsparesnės ligoms ir kenkėjams, kadangi jos yra išlikusios iš tų laikų, kai dar nebuvo cheminių medžiagų, padedančių išsaugoti medžius ir geresnį derlių.

Turistų lankomuose soduose - itin retos obelys

Svarbu suskubti jas išsaugoti ir platinti, nes tuo esame unikalūs. Įdomu tai, kad Lietuvos soduose, daržuose augančių tradicinių veislių pavydžius renka ir tiria mokslininkai iš Lenkijos.

Rugsėjo pradžioje Raseinių rajone lankėsi Lenkijos augalų banko atstovas Piotras Bajoras, Lenkijos mokslų akademijos, sodininkystės instituto specialistas Ryszardas Rawskis, Varšuvos žemės ūkio universiteto profesorė Aleksandra Korzeniewska.

Vizito dieną svečiai rinko obelų, daržovių pavydžius iš Riogliškių, Saugailių, Betygalos, Bernotų, Pumpurų, Pašešuvio vietovių, aplankė senuosius Skaraitiškės, Blinstrubiškių, Burbiškių dvarų sodus. Į Lenkiją jie išsivežė nemažai skiepų iš nežinomų obelų veislių, senovinių vietos gyventojų auginamų daržovių sėklų ir vaisių.

Vizito metu poeto Jono Mačiulio Maironio tėviškės sodybos sode aptikta sena dabartiniuose soduose nebeauginama žieminė obelų veislė „Kaizeris Vilhelmas”, apie kurios išskirtinumą Vokietijoje buvo kuriamos eilės, dainuojamos dainos. Skaraitiškės dvaro sode (Šiluvos sen.) rasta netipiška „popierinės” obels veislės forma. Pašešuvio kaime (Nemakščių sen.) tyrinėta vietinės kilmės cukrinė obelis, kuri pasižymi pikantišku obuolių skoniu, paviršius - ryškiu karnino spalvos atspalviu. Tai viena seniausių kultūrinių obelų Raseinių rajone.

Senųjų veislių poreikis turėtų išaugti

Gaila, bet šiame rajone yra nemažai „mirusių kaimų”, apleistų sodybų, kuriose kadaise virte virė gyvenimas. Dar ir dabar čia tebepulsuoja žmogaus gyvybės bei veiklos dvasia, o senosios obelys, kriaušės, peraugę serbentų krūmai ar vietomis iš žemės kyšančios pamatų nuolaužos primena kadaise gyvenusius žmones.

Viena iš tokių vietų - tai Pumpurų kaimas Šiluvos seniūnijoje. Šiluviškio Gedimino Armoškos dėka buvo rastos kelios nežinomos obelų veislės. Mokslininkai pasakojo, jog panašaus amžiaus sodas auga prie Baltarusijos sienos Pelegrindos kaime, kurį įveisė žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas.

Mokslininkai taip pat apsilankė Blinstrubiškiuose, kur 1846 m. gimė mokslininkas botanikas, mokslinės sodininkystės Žemaitijoje pradininkas Edvardas Jančevskis. Krokuvoje jis išleido knygutę „Pomologiniai užrašai ir tyrimų duomenys iš Blinstrubiškių sodo Žemaitijoje” (pirmasis stambesnis jo mokslo darbas). E. Jančevskis iš viso parašė apie 40 monografijų. Tyrė Žemaitijos grybus ir žiedinius augalus ir surinko daugiau kaip 600 rūšių bei formų. Aprašinėjo obelų, kriaušių, slyvų, serbentų veisles.

Prie senojo žemaičių plento augančiame apleistame sode pavyko aptikti keletą senų rusiškos kilmės veislių, kurios čia turėjo augti ir Edvardo Jančevskio laikais. Sode rastos senos lietuviškos obelų veislės „Beržininkų ananasas”, „Grapšteinas”, „Pilkasis alyvinis”.

 Tikėtina, kad senųjų veislių poreikis augs, keičiantis vartotojų prioritetams - pirkėjai bus pasirengę mokėti brangiau už kokybišką originalaus skonio produktą.