aA
Europoje kilęs skandalas dėl arklienos pasiekė ir Lietuvą. Internautai pasityčiojo iš vieno greito maisto restoranų tinklo, kad šis mėsainiuose naudoja arklieną. Įmonė reagavo priešiškai - pagrasino, kad imsis teisinių veiksmų. Atrodytų keista, kad daug kur nepigiu delikatesu laikoma arklių mėsa Lietuvoje yra tabu - beveik visą arklienos produkciją eksportuojame.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaltas artimas žirgo ir žmogaus ryšys

Profesorius, etnologas Libertas Klimka GRYNAS.lt pasakojo, kad žirgas lietuvių kultūroje turėjo didelę reikšmę. Jo vaidmuo buvo įvairialypis.

„Lietuviai buvo labai susigyvenę su žirgu, arkliu. Žirgo reikėdavo į karo žygį joti, jis buvo apdainuojamas ir dainose – žirgelis buvo bernelio palydovas visuose žygiuose, nelaimėse. Paskui ūkininkui arklys reiškė viską. Jeigu koks čigonas pavogdavo arklį, šeima būdavo pasmerkta badui. Daugybė papročių žirgas yra apipintas, netgi mitologizuojamas. Todėl arklienos ir nevalgydavo“, - susiklosčiusias tradicijas nevalgyti arklienos aiškino etnologas L. Klimka.

Lietuviai valgo austres, aštuonkojus, krokodilienas ir strutienas, viskas priklauso nuo to, kaip pateiksi. Jeigu būtų viešai pateikiama žinia, kad arkliena yra labai gera mėsa, labai sveika – žmonėms tik tiek ir tereikia.
LVRA prezidentė E. Šiškauskienė

Žirgui pagarba būdavo atiduodama net jį laidojant: „Archeologai sako, kad žirgą lietuviai vienintelį laidodavo su įkapėmis, tai reiškia, kad jis buvo suvokiamas kaip turintis sielą. Arklių kapinynų Lietuvoje yra bene tankiausia Europoje, jų yra labai įvairių – ritualinių, kur vieni žirgai palaidoti, kai kur laidojami su raiteliu. Iš to mes galime drąsiai sakyti, kad lietuviai tolimoje praeityje buvo raitelių tauta, o po to artojų tauta“, - pasakojo profesorius.

Arkliena valgyta Vytauto laikais

Nors lietuviams arklys nuo seno buvo širdžiai artimas gyvulys, L. Klimka atsiminė, kad ne visais laikais galiojo arklienos valgymo tabu. Pavyzdžiui, Vytauto laikais, kuomet kariauna išjodavo į mūšius, arkliena buvo vartojama.

„Jeigu paimsime istorinius laikus, su Vytautu kada reikėdavo nujoti iki Juodosios jūros ar dar kažkur, arkliai būdavo valgomi – apšlubę, sužeisti. Arklienos valgymui lietuviai neturėjo religinio draudimo, daugiau arkliena nevalgoma dėl susiklosčiusių artimų gyvulio ir žmogaus santykių. Papročiai nedrausdavo, bet tai buvo nepriimtina“, - samprotavo etnologas.

Kodėl kitose šalyse arkliena laikoma netgi delikatesu, L. Klimka vėlgi aiškino per tradicijų prizmę: „Kitose šalyse arklių auginama labai daug, tai ypač populiaru stepių klajoklių kultūroje. Kai arklių labai daug, neprisiriši prie vieno. Ten arkliai šimtais skaičiuojami. Nesusiklosto artimo ryšio, todėl ten arkliena ir valgoma. Europoje kai kur arkliena irgi buvo vartojama maistui, sako, kad ji labai dešras paskanina“, - pastebėjo etnologas.

Maisto kultūra įaugusi į genus

Pasauliui globalėjant keičiasi ir tautų papročiai bei tradicijos. Tai pasakytina ir apie lietuvius. Anot pašnekovo, nors lietuviai nebėra nei raitelių, nei artojų tauta, maisto papročiai yra tarsi įaugę genuose.

„Vis tik tradicinis lietuvių maistas, atėjęs iš mūsų krašto žemės, yra mūsų genams pats tinkamiausias. Svetimų kraštų maistas, neįprastas maistas mums sukelia alergiją. Kartais net nesuvokiame, kodėl jaunimo sveikata prastėja – todėl, kad valgome ne mūsų žemėje išaugintą maistą“, - aiškino L. Klimka.

Lietuviams siūlomos dešros su arkliena – egzotika

Lietuvos rinkoje ne vienerius metus vartotojams taip pat siūloma gaminių su arkliena. Bendrovės „Delikatesas“ realizavimo skyriaus komercijos direktorė Skaidra Užkurienė teigė, kad nedaug lietuvių žino, kad arklienos mėsa yra itin sveika.

„Lietuviams arkliena aišku, kad yra labiau kaip egzotika. Lietuvaičiai kaip vartotojai nėra linkę jos daug valgyti, įsigyja dažniau įdomumo dėlei, nori paragauti smalsumo vedami“, - pasakojo S. Užkurienė. Jos teigimu, dešros su arkliena randa savo klientų ir Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje. Būtent į šias rinkas bendrovė jas ir eksportuoja.

Jeigu paimsime istorinius laikus, su Vytautu kada reikėdavo nujoti iki Juodosios jūros ar dar kažkur, arkliai būdavo valgomi – apšlubę, sužeisti. Arklienos valgymui lietuviai neturėjo religinio draudimo, daugiau arkliena nevalgoma dėl susiklosčiusių artimų gyvulio ir žmogaus santykių.
Etnologas L. Klimka

„Šitą produktą turime jau daug metų. Neslepiame, kad tai yra arklienos mėsa, vartotojas turi teisę laisvai pasirinkti“, - pridūrė pašnekovė.

Klausiama, kodėl lietuviai arklienos daug nevartoja, moteris aiškino, kad tai susiję su susiformavusia vartojimo kultūra. „Gal vartotojai nebuvo skatinami“, - kėlė prielaidą S. Užkurienė.

Arklienos niekada neragavusiems žmonėms, pašnekovė atskleidė, kad arklienos mėsa tiek spalva, tiek skoniu yra panaši į jautieną. Ji yra sausoka ir lyginant su kiauliena labai skiriasi, artimesnė yra žvėrienai. Šios mėsos kilogramo kaina svyruoja nuo 30 iki 40 litų, tai yra aukščiau nei vidutinę kainą turintis produktas. Žaliavą arklienai bendrovė tiek importuoja iš kitų šalių, tiek naudoja vietinės bendrovės „Agrovet“ siūlomą žaliavą, nes šie turi vietos arklių skerdyklą.

„Kadangi produkcija nėra gaminama tonomis, žaliavos nepritrūkstame“, - šypsojosi S. Užkurienė.

Žmogus turi teisę rinktis nori arklienos, ar ne

Paklausta, ar dešrų su arkliena produkcijos pardavimams turėjo įtakos kilęs susirūpinimas dėl arklienos mėsos žymėjimo, pašnekovė teigė, kad jų klientai visada žinojo, iš jo gaminama ši dešra ir rinkosi tikslingai, todėl kritusio perkamumo bendrovė neužfiksavo.

„Vartotojas turi žinoti, ką jis perka. Jis pats savaime turi teisę rinktis. Aš, pavyzdžiui, nors daug metų dirbu mėsos pramonėje, pati per daug myliu arklius, negaliu jų mėsos valgyti. Iš manęs visi juokiasi, klausia, kaip tu gali parduoti, jeigu pati nevalgai. Vadinasi kiekvienas turi teisę pasirinkti. Vartotojui arkliena niekuo nekenkia, bet visi liko nuskriausti (per kilusį sąmyšį – red. past.) dėl to, kad neturėjo pasirinkimo teisės“, - aiškino S. Užkurienė.

Kodėl arklienos nėra restoranuose?

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad su restoranų savininkais buvo gvildenta tema apie arklienos įtraukimą į valgiaraščius. „Arkliena yra labai gera mėsa, dar sultingesnė ir skanesnė negu jautiena. „Meat lovers pub“ ir kitos vietos turėjo hamburgerius su arkliena, bet, manau, problema ta, kad nėra pastovaus arklienos tiekimo. 

Aš, pavyzdžiui, nors daug metų dirbu mėsos pramonėje, pati per daug myliu arklius, negaliu jų mėsos valgyti. Iš manęs visi juokiasi, klausia, kaip tu gali parduoti, jeigu pati nevalgai. Vadinasi kiekvienas turi teisę parinkti.
"Delikatesas" atstovė S. Užkurienė

Vengrijoje, kitose šalyse tai yra normali mėsa. Gal Lietuvoje yra kažkoks nusiteikimas, pavyzdžiui, vieni nevalgo triušio, nes primena katytę be kailiuko, nors mėsytė tikrai daug skanesnė, yra psichologiniai dalykai“, - svarstė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, nors lietuviui arklienos valgymas ir nėra įprastas dalykas, jį sudominti būdų visada yra: „Viskas yra marketinginiai dalykai. Lietuviai valgo austres, aštuonkojus, krokodilienas ir strutienas, viskas priklauso nuo to, kaip pateiksi. Jeigu būtų viešai pateikiama žinia, kad arkliena yra labai gera mėsa, labai sveika – žmonėms tik tiek ir tereikia“, - aiškino E. Šiškauskienė.

Anot pašnekovės, kilęs skandalas Europoje dėl arklienos mėsos sukėlė labai daug gerų klausimų pamąstymui ir gali ateityje prisidėti prie šios mėsos visuomenėje išpopuliarinimo.

Arkliena tiek pat saugi ir vertinga mėsa kaip ir kitos

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliekamų tyrimų metu buvo nustatyti trijų rūšių latviški jautienos konservai, kuriuose jautiena iš dalies buvo pakeista arkliena nors informacijos apie tai ženklinimo etiketėse nepateikta. Iš rinkos išimta produkcija, kurioje nustatyta arklio DNR: „Troškinta jautiena“; „Troškinta jautiena skardinėje“ ir „Turistų pusryčiai iš jautienos“.

Arkliena yra priskiriama raudonos mėsos kategorijai ir, jei pagaminta laikantis visų veterinarinių sanitarinių reikalavimų bei gamybos technologijų, yra laikoma tokia pat saugia ir vertinga mėsa, kaip jautiena ar kiauliena.
VMVT specialistas G. Čereška

Kaip GRYNAS.lt informavo šios tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška, tyrimams atrinkta per 80 mėginių galimoms maisto klastotėms nustatyti, iš jų trečdalis – Lietuvos gamintojų produkcija.

„Šis skandalas kilo visų pirma dėl vartotojų klaidinimo, kai produktuose jautiena buvo pakeičiama gerokai pigesne arkliena, to atitinkamai nepaženklinant. Kitas šio skandalo aspektas tai, kad į maisto produktus arkliena dėta nelegaliai, todėl atsakingos institucijos negali pasakyti ar ši mėsa buvo įvertinta veterinariniu sanitariniu požiūriu, ar ji buvo tinkama žmonių maistui, ar paskersti arkliai buvo sveiki ar nebuvo gydyti vet. vaistais ir pan.“, - situaciją paiškino G. Čereška.

Specialisto teigimu, arkliena yra priskiriama raudonos mėsos kategorijai ir, jei pagaminta laikantis visų veterinarinių sanitarinių reikalavimų bei gamybos technologijų, yra laikoma tokia pat saugia ir vertinga mėsa, kaip jautiena ar kiauliena. „Kai kuriose šalyse pavyzdžiui Azijoje, arkliena labai vertinama. Čia mėsai paprastai skerdžiami jauni, sveiki, šiam tikslui auginami arkliai. Lietuvoje nėra tradicijų maistui vartoti arklių mėsą ir tai nėra populiaru“, - sakė G. Čereška.


Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dėl šylančio klimato šalys skelbia „nepaprastąją padėtį“: ką darys didžiausią pavojų patirti galinti Lietuva? (144)

Britanijos parlamentas gegužės 1 dieną tapo pirmuoju pasaulyje, paskelbusiu „nepaprastąją...

Aplinkosaugininkai per 3 mėnesius patikrino daugiau nei 7 tūkst. žvejų (13)

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) nuo vasario 1-os iki balandžio 20...

Sulaikyti žvejai pažeidėjai: teks atlyginti beveik 1000 eurų žalą (45)

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai sulaikė du...

Suskaičiavo Ukmergės parkų medžius (13)

Kęstučio aikštėje, Pilies parke, Draugystės skvere bei parke prie Ukmergės ligoninės buvo...

Svarbu žinoti kavos mėgėjams: kaip pasielgti su tuo, kas lieka (8)

Atsirandant naujiems maisto produktams ir gėrimams, gyventojams kyla iššūkių rūšiuojant jų...

Top naujienos

Niekas statybose nebenori dirbti už 700 eurų: darbo rankų jau ieško visur tik ne Lietuvoje

Jaunimas nenori eiti dirbti į statybas, todėl yra pastebima, kad vis labiau trūksta darbo jėgos,...

Šimonytės štabo vadovas išplatino atvirus klausimus Gitanui Nausėdai (127)

Pirmadienį Ingridos Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas išplatino viešus klausimus kitam...

Prezidentu prisaikdintas Zelenskis paleido Aukščiausiąją Radą uždraudė valdininkams kabinti savo kabinetuose jo portretą; nuolat atnaujinama (151)

Volodymyras Zelenskis išėjo iš namų Marijos parke į Aukščiausioje Radoje vykstančią...

Juodos dienos „Huawei“: „Google“ apribojo prieigą prie „Android“ papildyta 11.10 (97)

Užsienio spauda praneša, kad „Google“ sustabdė bendradarbiavimą su Kinijos technologijų...

Netikėtai spaudos konferenciją atšaukęs Landsbergis įvardijo, kas nutiko papildyta (20)

Po pirmadienį planuotos, tačiau neįvykusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų...

Trenerį Laso užsipuolęs Reyesas prašo atleidimo

Madrido „Real“ komandos veteranas Felipe Reyesas pratrūko po Eurolygos finalo ketverto rungtynių...

Nausėdos štabas apie Šimonytės rinkimų kampanijos išlaidas: kur jie tiek daug išleidžia? (148)

Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas stebisi, kad Ingridos...

Stano apie skandalingai besiskiriančias žvaigždes: didelė klaida iš valstybės pusės, kad leidžia žmonėms išsituokti per mėnesį (14)

„Didelė klaida iš valstybės pusės, kad leidžia žmonėms išsituokti per mėnesį. Turėtų...

Specialistai davė patarimų įsirengiantiems terasą ir pasakė, kokių klaidų nedaryti

Rytinė kava nuosavoje terasoje ir žaliasis plotas džiuginantis akį – apie tokią kasdienybę...