Lietuvos bičių trūkumas - trys ketvirtadaliai

Padėtis Lietuvoje yra viena prasčiausių tarp daugiau nei 40-ies tirtų šalių. Užsienio mokslininkų teigimu, atsižvelgiant į bičių šeimų skaičių ir pasėlių plotą mūsų šalyje trūksta daugiau nei trijų ketvirtadalių bičių. 

2010 m. visų Lietuvoje augintų bičių pajėgumo užtektų apdulkinti vos 22 procentus visų auginamų pasėlių. Prastesnė situacija, pasak tyrimo, buvo tik kitose Baltijos šalyse, taip pat Suomijoje, Moldovoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Mokslininkai lygino, kiek bičių šeimų skirtingose šalyse tenka vienam hektarui pasėlių ir kiek vidutiniškai šeimų reikėtų vienam hektarui, kad visi pasėliai galėtų būtų apdulkinami vien tik naminių bičių. Pasinaudodami oficialiais duomenimis iš 41 Europos šalies, mokslininkai nustatė, jog nuo 2005 iki 2010 m. rekomenduotinas naminių bičių skaičius pasėlių apdulkinimui Europoje augo beveik 5 kartus greičiau, nei realus auginamų bičių skaičius. 
Bičių skaičiaus sumažėjimas Europoje/ University of reading žemėlapis

Tyrimo rezultatai parodė, jog didelė dalis Europos šalių smarkiai remiasi laukiniais vabzdžiais apdulkintojais, todėl jų netektis dėl naudojamų pesticidų, plintančių ligų ar kitų priežasčių gali smarkiai ateityje atsiliepti tų šalių žemės ūkiui.

Tyrimas, kuriam vadovavo dr. Tomas Breezas iš Jungtinės Karalystės Readingo universiteto, buvo išspausdintas atviros prieigos moksliniame žurnale „Plos One“. 

Didžiausi bičių priešai - pesticidai ir biokuras

Pastaraisiais metais buvo daug kalbama apie bičių skaičiaus mažėjimą dėl išaugusio pesticidų naudojimo ir ligų plitimo. Ypač tai pasireiškė Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose Vakarų Europos valstybėse. Tačiau pagal oficialius duomenis bičių šeimų skaičius visoje Europoje nuo 2005 iki 2010 m. išaugo 7 proc.

Kita vertus, per tą patį laikotarpį biokurui auginamų kultūrų, pavyzdžiui, rapsų, saulėgrąžų ir kukurūzų, plotai išaugo beveik trečdaliu. Vadovaujantis ES atsinaujinančių energijos šaltinių direktyva, iki 2020 m. 10 proc. transporto priemonių kuro turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. 

Pasak tyrimo autorių, šiuo metu Europoje trūksta apie 13,4 milijonų bičių šeimų arba maždaug 7 milijardų naminių bičių. Mokslininkų manymu, didelę dalį augalų dabar apdulkina kamanės, laukinės bitės ir drugeliai. Tyrimu siekta parodyti, jog žemės ūkis Europoje pernelyg daug remiasi laukiniais vabzdžiais apdulkintojais, kurie lygiai kaip ir bitės yra jautrūs pesticidams, ligoms, klimato kaitai ir buveinių nykimui.

„Ateityje mus gali ištikti katastrofa, nebent imsimės veikti dabar,“ – bbc.co.uk sakė vienas iš tyrimo bendraautorių, profesorius Simonas Pottsas iš Readingo universiteto.
A. Amšiejus
Mes turime neužterštą dirvą, neužterštus vandenis, mūsų pievos, laukai nėra vasarų vidury numirę, išdžiuvę, o žaliuoja. Bitėms tai labai tinka. Iš Lietuvos daug vežama medaus į Europą, nes ten yra bėda.

„Vabzdžiams apdulkintojams reikia didesnės apsaugos. Mes dažnai nesuvokiame, kokį didelį darbą jie atlieka mūsų žemės ūkio sistemoje. Tai, ką jie kasmet padaro nemokamai, Britanijos ūkininkams atsieitų 1,8 mlrd. svarų (virš 7,5 mlrd. litų), jeigu reikėtų atlikti patiems,“ – kalbėjo mokslininkas. 

Nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo dviejų metų moratoriumas neokotinoidų grupės pesticidams, kurie neigiamai veikia bites bei kitus vabzdžius. Tačiau kitai problemai – didėjantiems biokurui auginamų kultūrų plotams ir kaip tai veikia vabzdžius apdulkintojus – dėmesio skiriama gerokai mažiau.

„Ūkininkai yra skatinami auginti šias kultūras, tačiau mažai kas galvoja, kaip reikėtų pagelbėti vabzdžiams, kurie tuos vis didėjančius plotus turi apdulkinti. Tam reikia bendros europinės strategijos,“ – sakė prof. S. Pottsas.


Lietuvoje bičių situacija – labai gera

Tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas atkreipė dėmesį į tai, jog mūsų šalis kartu su nemažai kitų Europos valstybių žemės ūkyje gerokai labiau remiasi kitais vabzdžiais apdulkintojais nei naminėmis bitėmis. 

Tačiau kalbant apie pačių bičių šeimų sveikatą ir produkciją, Lietuvoje situacija yra labai gera, sakė Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto mokslininkas, bitininkas dr. Algirdas Amšiejus.
Bitininkas

Jo teigimu, bičių šeimų Lietuvoje tikrai nemažėja, o priešingai – auga. Pasak dr. A. Amšiejaus, bitėms Lietuvoje yra labai tinkama aplinka. „Mes turime neužterštą dirvą, neužterštus vandenis, mūsų pievos, laukai nėra vasarų vidury numirę, išdžiuvę, o žaliuoja. Bitėms tai labai tinka. Iš Lietuvos daug vežama medaus į Europą, nes ten yra bėda. O mūsų medus visur gali eiti kaip ekologiškas, toks jis yra geras, neužterštas chemikalais,“ – sakė docentas.

Didžiausi mūsų šalies privalumai - miškai ir žolynai

Paklausus apie biokurui auginamas kultūras ir jų poveikį bitėms, mokslininkas sakė, kad iš jų vabzdžiams mažai naudos. „Kokia nauda bitėms iš kukurūzų? Jokios, nulis. O jų plotai kitur Europoje vis be proto didėja, be to vyksta konkurencija bičių šeimų ir su kitais vabzdžiais. Bet vis tik didžiausi nuostoliai greičiausiai yra dėl neokotinoidų naudojimo,“ – sakė pašnekovas.
Citata
Šiuo metu Europoje trūksta apie 13,4 milijonų bičių šeimų arba maždaug 7 milijardų naminių bičių. Mokslininkų manymu, didelę dalį augalų dabar apdulkina kamanės, laukinės bitės ir drugeliai.

Lietuvoje šie pesticidai naudojami tik nuo 2008 m., o dabar juos naudoti uždrausta dvejus metus.
„Tai galima manyti, kad pas mus nebuvo labai smarkiai bitėms pakenkta, - sakė dr. A. Amšiejus. - Tiesa, tose savivaldybėse, kur smarkiai išaugo rapsų auginimas ne maistui, o dyzelinui, ten šių pesticidų buvo naudojama gerokai daugiau, gal net daugiau nei leidžiama, nes siekiama kuo didesnio derliaus. O nuo neokotinoidų nusilpsta bitės imuninė sistema, tuomet ją užpuola visokie virusai, tai gali paveikti ir bičių šeimų skaičių.“ 

„Tikiu, kad esame žemai pagal bičių skaičių, lyginant su pasėlių plotais. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį ir į tai kiek pas mus miškų, žolynų, apleistų žemių – visai tai yra bitėms naudingi ir labai svarbūs plotai. Kitose šalyse, pavyzdžiui, kokiuose Nyderlanduose, to tikrai nepamatysite,“ – svarstė mokslininkas.