GRYNAS.LT konferencija su pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologe Birute M. F. Galdikas buvo atidėta, autorei užstrigus San Francisko oro uoste.
Trečiadienį, vasario 29 dieną 16 val. GRYNAS.lt turės ypatingą viešnią - redakcijoje lankysis ir į visų skaitytojų klausimus tiesioginėje DELFI konferencijoje gyvai atsakinės pasaulio garso lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja Birutė M. F. Galdikas.
Kovo 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus miesto Rotušėje ( Didžioji g. 31) rengiamas oficialus Dr. Birutės M.F. Galdikas knygos "Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais" pristatymas. Kviečiame visus ateiti susitikti su autore, pateikti klausimų ir "susimedžioti" autografų.
Laukdama pirmadienį atvyksiančios viešnios, GRYNAS.lt redakcija skaitytojams parengė ypatingą staigmeną - kasdien skelbsime po keletą ištraukų iš populiariosios Birutės M. F. Galdikas knygos "Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje kartu su orangutanais".
Mano lietuviškosios šaknys
Mano prosenoliai gimė tada, kai Lietuva pirmąkart buvo okupuota Rusijos, ta okupacija truko nuo 1795 m. iki 1918m. Kaip laisvi ūkininkai, jie gyveno Rytų Lietuvoje, Utenos apylinkėse. Jų ūkis, vadinamas "Krunkiškiu", stovėjo greta kaimelio miško pakraštyje.
Per visą rusų okupaciją jaunuoliai buvo prievarta varomi į kariuomenę tarnauti dvidešimt penkerius metus tolimuose didelės Rusijos imperijos regionuose. Daugelis jaunuolių pabėgo iš Rusijos, kirto Vokietijos sieną ir vylėsi paskui nuplaukti į Ameriką. Tarp tų jaunųjų emigrantų buvo ir mano būsimasis senelis Dominykas Slapšys, 1907 m. atvykęs per Eliso salą. Jis atvyko į Ameriką prisijungti prie šeimos narių, kurie paliko Lietuvą 19 a. Grįžęs aplankyti Lietuvos, Dominykas susipažino su Marija Sirutyte, gražia mergina žydromis akimis ir ilgais auksiniais plaukais. Kai Dominykas vėl išvyko į Niujorką, kur dirbo geležinkelio stotyje, juodu su Marija susirašinėjo ir greitai susižadėjo. Mano senelė atvyko į Ameriką 1914 m. paskutiniu keleiviniu laivu, kirtusiu Atlantą prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Juodu susituokė 1916 m. /.../
Pirmasis pasaulinis karas baigėsi ir Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę nuo Rusijos. Dabar Slapšio šeima galėjo įgyvendinti savo svajonę - grįžti į Lietuvą, panaudoti savo sutaupytus pinigus ūkiui pagerinti ir visą laiką ramiai ten gyventi. Mano nėščia močiutė su dvejų metukų Brone iškeliavo pirma, po metų paskui ją išvyko ir senelis. /.../
Mano močiutė liko našlė su trimis dukromis. Ji turėjo daug gerbėjų , bet niekada neištekėjo ir tvarkėsi ūkyje viena. /.../ Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui slaptu 1939 m. pasirašytu susitarimu nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Europą. Kartu su kitomis Pabaltijo valstybėmis Lietuva 1940 m. birželio 15 d. buvo Sovietų Sąjungos armijos okupuota /.../
Padedamas koloborantų, sovietų režimas sudarė slaptus sąrašus žmonių, kurie turėjo būti nužudyti ar ištremti. Prekeivis, išnešiojamomis prekėmis, keliaujantis iš vieno kaimo į kitą arkliuku ir lengvu vežimaičiu, pasakė mano močiutei, kad matęs jos pavardę į Sibirą vežtinų žmonių sąraše. Našlė su trimis dukromis vargu ar kėlė grėsmę sovietams, tačiau kadangi ji šešerius metus gyveno JAV, buvo vadinama "amerikiete'. Be to, turėjo klestintį ūkį, kurio buvo geidžiama./.../
Mano mamos šeima turėjo bėgti. /.../ Draugiškasis keliaujantis prekeivis, perspėjęs mano mamos šeimą, kad bėgtų, pats turbūt žuvo per holokaustą.
