Neiškeiskite gamtos dovanų į sintetinius priedus ir skonio stipriklius – juk daugelio prieskonių vaistinės savybės jau seniai įrodytos.

Čiobreliai. Tai – vienas iš dažniausiai vartojamų vaistinių augalų. Jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali būti puikus pagalbininkas gydant peršalimo ligas. Pastebėtina ir tai, kad su arbatiniu šaukštelių šių prieskonių gaunate beveik 20 % paros geležies normos, taip pat daug mangano ir kitų medžiagų, svarbių smegenų veiklai ir kaulų bei odos būklei.

Čiobrelis

Bazilikai. Vien jų kvapas gali apsaugoti šeimą nuo infekcijų. Pasižymi stipriu baktericidiniu, antigrybeliniu ir dezinfekuojamuoju poveikiu, padeda sergantiems astma, kadangi slopina uždegiminius procesus ir palengvina kvėpavimą.

Bazilikas

Petražolės. 2 valgomieji šaukštai petražolių – tai daugiau nei 150 % paros vitamino K normos. Pastarasis svarbus kraujo krešumui, kaulų formavimuisi ir kepenims. Senovės graikai petražoles laikė afrodiziaku.

Petražolės

Raudonėliai. Antioksidantų, saugančių nuo vėžio, šis augalas turi 20 kartų daugiau nei bet kurie kiti. Arbatiniame šaukštelyje raudonėlių yra tiek pat, kiek visame obuolyje. Savo veiksmingumu lenkia netgi juoduosius serbentus.

Raudonėlis

Šalavijai. Tyrimai rodo, kad šis augalas pagerina kognityvinių testų rezultatus ir yra naudingas protinį darbą dirbantiems žmonėms.

Daržas namuose: šalavijas

Kalendros. Kalifornijos universiteto mokslininkų teigimu, pasižymi itin stipriu antibakteriniu poveikiu, ir yra beveik du kartus efektyvesnės už antibiotikus.

Kalendra

Levandos. Mažina nerimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu, be to, yra puikus kalcio, geležies, vitamino A ir vitamino C šaltinis.

Levandos

Mėtos. Antioksidantų skaičiumi nusileidžia tik šalavijams ir raudonėliams. Mokslininkų teigimu, šių vaistažolių kvapas slopina apetitą, todėl per savaitę galima „sutaupyti“ net iki 2800 kalorijų.

Mėtos