Į liepos dangų sugrįš Sietynas, Jupiteris ir Marsas

Šviesiame liepos danguje išsiskirs tik ryškiausios žvaigždės. Vakarais virš pietryčių padangės kops Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Altayras, Denebas ir Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Sutemus šiaurės vakaruose išryškės žemyn besileidžiantys Didieji Grįžulo Ratai ir šiaurės rytuose aukštyn kopianti Kasiopėja. Palei šiaurinį horizontą slinks Vežėjo žvaigždynas su ryškia Kapelos žvaigžde. Prie šiaurinio horizonto prigludusi Vežėjo žvaigždyne švytės ryški Kapelos žvaigždė, o nuo jos kiek dešiniau tekės Persėjo žvaigždynas. Palei pietų horizontą glūdės niekada aukštai neiškylantis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris.

Liepos  16 d. 23 val. Saturno, Spikos ir Mėnulio suartėjimas (piešinys sukurtas „Stellarium“ programa)

Iš ryto žarų išsivaduos Sietynas

Apie liepos vidurį prieš auštant tekančiame Tauro žvaigždyne išryškės garsusis padrikasis žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejados). Nuo balandžio pabaigos beveik 80 dienų kartu su Tauro žvaigždynu slypėjusio Saulės spinduliuose Sietyno pasirodymas yra perėjimo į antrąją vasaros pusę ženklas. Senos lietuviškos sakmės plika akimi matomas 7 sietyno žvaigždes sieja su septyniais miegančiais broliais, o liepos 10 d. liaudiškame kalendoriuje vadinama „Septynių brolių miegančių diena“.

Tuo laiku „atsibudus“ 7-ioms Sietyno žvaigždėms buvo prognozuojamas antros vasaros pusės lietingumas. Iki šiol yra sakoma, jeigu liepos 10 dieną lyja – lis 7 dienas ar net septynias savaites. Jei oras gražus – toks ir išliks. O jei nuo „Septynių brolių miegančių“ lyja visą savaitę, tai lis net septynias savaites!

Vėl pasirodys Jupiteris ir Marsas

Saturnas netrukus po saulėlydžio sušvis pietvakariuose spindinčiame Mergelės žvaigždyne, šiek tiek kairiau ir aukščiau ryškiausios šio žvaigždyno žvaigždės Spikos. Pasitelkus nedidelį teleskopą galima bus matyti Saturno žiedus ir didžiausią žieduotosios planetos palydovą Titaną. Liepos 16 d. Saturnas su Spika ir tarp jų, kiek žemiau atsidūręs priešpilnis Mėnulis, sudarys trikampį.

Liepos 15 d. vidurnakčio pietinė dangaus pusė (piešinys sukurtas „Stellarium“ programa)

Venera galima bus atrasti prigludusią prie vakarų horizonto iškarto po Saulės laidos ant Vėžio ir Liūto žvaigždynų ribos. Tačiau išvysti ryškiąją Vakaro žvaigždę bus galima tik esant visiškai atviram vakarų horizontui, nes nors ir ryškiai spindėdama ji slinks pernelyg žemai. Liepos 12 d., persislinkusi į Liūto žvaigždyno valdas, Venera 21-22 d. vakare prasilenks su ryškiausia, už vakarų horizonto nyrančio Liūto žvaigžde – Regulu. Liepos 12 d. vakare į kairę nuo Veneros-Vakarinės po žvaigždžių Liūto „kojomis“ trumpam sušvis plonas jaunas Mėnulio pjautuvas.

Jupiteris liepos mėnesį išsivaduos iš Saulės spindulių ir trumpam bus matomas priešaušrio danguje žemai palei rytų horizontą, o mėnesio pabaigoje – Dvynių žvaigždyne.

Marsas šį mėnesį švytės netoli Jupiterio, tačiau būdamas ne toks ryškus, bus sunkiau atrandamas priešaušrio danguje. Tik liepos antroje pusėje, kai jau patekės 2 val. prieš saulėtekį, jį galima bus susirasti greta Jupiterio ir be žiūronų. Nuo liepos 20 iki 24 d. jis praslinks labai arti ir kiek aukščiau Jupiterio, liepos 22 d. priartėdamas prie jo per 0.8 laipsnio kampinį nuotolį.

Liepos 22 d. 4 val. Marso ir Jupiterio suartėjimas (piešinys sukurtas „Stellarium“ programa)

Merkurijų pasitelkus žiūroną galima bus bandyti atrasti tik mėnesio pabaigoje, kai jis išniręs iš Saulės spindulių sugebės labiau atsitolinti nuo jos, ir įgis didesnį ryškumą. Arčiausiai Saulės skriejanti planeta priešaušrio danguje glūdės žemiau Jupiterio ir Marso poros palei rytų horizontą. Norintys ją pamatyti turės pasitelkti žiūroną. Tačiau tekant Saulei, kad neapakintų ryškūs jos spinduliai, stebėjimus žiūronu reiktų nutraukti.