Tačiau ne visi laukia paukščių. Žinoma, - ir ne visų. Nemuno deltoje ir daugelyje kitų vietų, ypač prie didžiųjų ežerų ar tradiciškai užliejamų plotų gyvenantys ūkininkai kasmet skundžiasi laukinių žąsų, gervių, gulbių daroma žala. Sugrįžę į savo kraštus ar apsistoję pakeliui į tolimas primvietes, šie paukščiai ypač noriai lesa želmenis, todėl dabar juos galima pamatyti net ten, kur kitu metų laiku jie nesutinkami: Vidurio Lietuvoje, Aukštaitijos lygumose, Suvalkijoje.

Ar visada paukščiai laukuose gali daryti tik žalą? Jei taip, kaip nuo to apsaugoti savo pasėlius?

Žiemkenčių daigai, sudygę ir sužaliavę rudenį, nuo spalio vidurio tampa žąsų ir gulbių lesalu. Kadangi šių paukščių snapų kraštai yra aštrūs, jais želmuo „nukerpamas“, o pats sudygęs žiemkenčių keras nepažeidžiamas, neišraunamas. Turint omenyje, kad pašalus ūkininkai nuo seno savo želmenyse ganydavo avis ar veršelius ir taip savo javus apsaugodavo nuo iššutimo po sniegu, dėl rudeninio paukščių poveikio želmenims jau senokai nediskutuojama.

Pavasarį, iki želmenų augimo pradžios, šis poveikis yra panašus: lapelių skabymas skatina krūmijimąsi, tad poveikis nepakenkia derlingumui. Tiesa, pavasarį dirvos būna drėgnos, dažnai – užmirkusios, ir žiemkenčiams daugiau žalos padaro ne želmenų nuskabymas, bet jų sumindymas, įmynimas į dumblą. Nyderlanduose, kur žiemoja šimtai tūkstančių žąsų ir berniklių, šis poveikis (o ne želmenų lesimas) įvardijamas pavojingu žiemkenčiams.

Kaip išvengti tokio poveikio? Kol dirvos drėgnos, iš jų paukščius geriausia baidyti. Nors stebint nuo kelio, iš mašinos, atrodo, kad žąsys nėra baikščios, tačiau iš tikro tai – labai atsargūs, pastabūs, jautrūs paukščiai. Bet koks trikdymas, įtartinas judėjimas, petardų garsai ar ant ištemptos vielos plevėsuojančios polietileno juostos žąsims tikrai kels įtarimą. Derinant įvairias baidymo priemones, prevencinį poveikį galima padidinti. Kai dirvos pradžius, žąsų žala bus minimali.

Beje, visu mėnesiu vėluojantis šių metų pavasaris mūsų krašte apsistojusių žąsų ilgai nesulaikys – tikėtina, kad jau gegužės pirmąją dekadą jų pulkai pradės retėti ir jos patrauks į šiaurę. Ten, kur ūkininkai saugojo savo laukus, paukščiai lankysis dar trumpiau. Tiesa, atliekant stebėjimus buvo nustatyta, kad žąsų „nulestuose“ javų plotuose derlius vasaros gale buvo toks pat, kaip ir neliestuose plotuose. Todėl kalbėti apie paukščių daromą žalą verta ne visada.