Mokslininkų išvada – šunys vis dėlto skiria spalvas

Iki šiol daugelyje knygų ir straipsnių rašyta, kad šunys gyvena nespalvotame pasaulyje ir mato tik juodai-baltą vaizdą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, jog toks supratimas – ne visiškai teisingas, praneša tinklalapis smithsonianmag.com

Šunys turi du spalvą skiriančius receptorius (žmogus turi tris), vadinamus kūgeliais.

Geba matyti geltonus ir mėlynus atspalvius

Kiekvienas iš šių kūgelių yra jautrus tam tikram šviesos bangos ilgiui (t. y. raudonai, žaliai ir mėlynai spalvai). Užfiksuodami skirtingus bangos ilgius kūgeliai šia informacija tarsi „dalinasi“ tarpusavyje, siunčia į smegenis, todėl galime skirti visą spalvų spektrą.

Lygiai taip maišydami tris pagrindines spalvas skirtingais santykiais, galime gauti visas kitas, esančias spalvų spektre.

Kadangi šunys turi vos du minėtus receptorius, jų spalvų skyrimo galimybės tampa ribotos (grubiai juos galima palyginti su žmonėmis daltonikais, nes šie taip pat turi tik du receptorius, nemato raudonų atspalvių).

Citata

Mokslininkai nusprendė, jog jei šuo bandys atidaryti tamsiai mėlyna spalva pažymėtą dėžutę – vadinasi jis prisimins spalvos tamsumą, tačiau jei šviesiai geltoną – vadinasi, jis geba skirti ir atsimena būtent spalva.

Taigi šunys gali matyti šviesiai ir tamsiai geltoną spalvas, pilkai geltoną ir rudai geltoną spalvas, taip pat skiria šviesiai ir tamsiai mėlyną. Šunys negali matyti žalios ir ryškiai raudonos spalvos, kaip ir violetinės.

Iki šiol tikėta, jog šunys daiktus atskiria pagal spalvos šviesumą ar tamsumą, o ne pagal pačią spalvą.
Tačiau Rusijos mokslininkų atliktas tyrimas paneigė tokį šunų regimo vaizdo supratimą.

Kuri spalva reiškia sočią vakarienę?

Mokslininkai atliko eksperimentus su 8 šunimis ir pastebėjo, jog šie popieriaus skiautę atskiria pagal spalvą, o ne pagal šviesumą.  Tai įrodė, jog jūsų šuo visgi skiria kai kurias spalvas.

Mokslininkai prispausdino spalvotų popieriaus skiaučių – jose dominavo geltonos ir mėlynos atspalviai. Iš pradžių mokslininkai pateikė šunims šviesiai mėlyną ir tamsiai geltoną popieriaus skiautes.

Skiautės buvo prilipintos prie dėžučių su mėsa viduje, iš kurių tik viena buvo neužrakinta. Tai buvo tarsi pasiruošimo eksperimentui stadija – šuniui buvo leidžiama pabandyti atidaryti tik vieną iš dėžučių.

Galiausiai, po 9 dienų bandymų, eksperimente dalyvavę šunys išmoko taisyklę: „tamsiai geltonas popierėlis – atrakinta dėžutė su mėsa“.

O šioje vietoje mokslininkai nusprendė viską sujaukti: toliau šunims buvo pateikiamos dėžutės su šviesiai geltonu ir tamsiai mėlynu popierėliais.

Atradimas pakeis dresūros metodus

Mokslininkai nusprendė, jog jei šuo bandys atidaryti tamsiai mėlyna spalva pažymėtą dėžutę – vadinasi jis prisimins spalvos tamsumą, tačiau jei šviesiai geltoną – vadinasi, jis geba skirti ir atsimena būtent spalvą.

Šunims buvo duota 10 bandymų ir 70 proc. atvejų jie skubėjo prie geltonu lapeliu pažymėtos dėžutės.
6 iš 8 šunų pirmiausia pribėgo prie geltonu popierėliu pažymėtos dėžutės 9 arba netgi 10 kartų iš 10 bandymų. Tai leido mokslininkams įsitikinti, jog šunys tikrai skiria spalvas.

Eksperimentui buvo naudoti įvairių veislių šunys, tad mokslininkai svarsto, jog šunų reakcija į spalvas gali skirtis, priklausomai nuo jų veislės ir elgesio. 

Tačiau toks atradimas gali stipriai pakeisti dresūros metodus – kol kas dresuotojai, stengdamiesi šunį išmokyti, vengia spalvų, moko jį pasitelkdami tik daikto šviesumą ar tamsumą.

Na, o eiliniam šunų mylėtojui ar šeimininkui toks atradimas suteikia daugiau žinių apie tai, kaip šuo regi pasaulį. Pasirodo, jis yra labiau spalvotas, nei manėme iki šiol.