Aitrusis baltikas (Tricholoma sciodes) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1992 m.
Augimo vieta - Lapuočių miškai.
Augimo laikas - Vasara, ruduo.
Pagrindiniai požymiai - Kepurėlė pilkai rusva, violetinio atspalvio.
Nevalgomas, silpnai nuodingas. Retas ir saugomas.
Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–8 cm skersmens, jauna - kūgiška, vėliau - paplokščia, su gūbreliu, plaušuota, žvynuota, sausu oru smulkiai suskeldėjusi, tamsiai pilka, pilkai rusva, violetinio atspalvio. Lakšteliai tankūs, pilkšvi, priaugtiniai. Kotas 3–8 (11)×0,5–2 cm, baltas, pilkas, kartais rusvo atspalvio, prie lakštelių plaušuotas, žemiau lygus. Trama pilkšva, kieta, nemalonaus kvapo, kartaus skonio. Sporos 6–8×5–6 μm.
Būdingi požymiai: auga pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis ir tik lapuočių miškuose.
Šiuo metu žinomos 2 populiacijos.
Grėsmės ir apsauga. Senų medžių, trako kirtimas, dėl to pakinta augaviečių medynų struktūra ir sudėtis; neganomų ir nešienaujamų pievų užaugimas mišku. Dirvožemio rūgštėjimas dėl oro taršos.
Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės
1. Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės (toliau vadinama taisyklės) nustato grybavimo tvarką visuose Lietuvos Respublikos miškuose (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos) ir grybų pardavimo bei supirkimo tvarką.
2. Grybautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Miškų įstatymo, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje įstatymų bei teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų.
3. Grybauti leidžiama visuose Lietuvos Respublikos miškuose, išskyrus:
3.1. rezervatų (visą laiką) ir ornitologinių draustinių (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.) miškus;
3.2. miškus, kuriuose žmonių lankymasis ar grybavimas laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.
Privačiuose miškuose, esančiuose arčiau kaip 100 m iki miško savininko sodybos, grybus rinkti leidžiama tik miško savininkui sutikus.
4. Leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, rūšių grybus.
5. Baravykų ir voveraičių supirkimo pradžios datą kasmet nustato Aplinkos ministerija mokslo institucijų teikimu.
6. Draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti:
6.1. baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm;
6.2. voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,0 cm.
Tarp surinktų, parduodamų arba supirktų šviežių voveraičių ar baravykų mažesnio kepurėlės skersmens grybų gali būti ne daugiau kaip 10% viso grybų skaičiaus.
7. Grybaujant grybas išraunamas arba nupjaunamas prie žemės.
8. Draudžiama grybaujant ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus.
9. Taisyklės turi būti iškabintos visuose grybų supirkimo punktuose matomoje vietoje.
10. Aplinkos ministerijos įgalioti pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių, ir patikrinimų metu nustato mažesnio kepurėlės skersmens šviežių grybų, kuriuos draudžiama rinkti pagal šių taisyklių reikalavimus, skaičių pagal Nurodymus (1 priedas) ir surašo aktą apie surinktus ar supirktus grybus. Aktas surašomas 2 egzemplioriais. Jį pasirašo Aplinkos ministerijos įgaliotas pareigūnas ir grybų rinkėjas, grybus parduodantis ar superkantis asmuo, kuriam įteikiamas antrasis akto egzempliorius.
11. Asmenys, pažeidę taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Daugiau informacijos apie apsaugą:
