Lietuvos bioįvairovė

60 straipsnių

Ko gero, išgirdę šio voro pavadinimą – nustebsite, nes anksčiau netekę tokio girdėti – didysis plūdvoris (lot. Dolomedes plantarius) – reta, Lietuvoje aptinkama rūšis, tačiau ją gyvai tekę regėti vienetams. Mokslininkai šią rūšį pristato kaip guolininkų šeimos vorą. Kuo jis ypatingas?

Gležnalapė nertis (lot. Ceratophyllum submersum) į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta palyginti neseniai, 2003 m. Lietuvoje yra fiksuojama keletas jos radaviečių, kurių galėtų būti ir daugiau, bet šią rūšį yra sudėtinga atskirti nuo paprastosios nerties.

Gauruotoji skolija (lot. Scolia hirta) - vabzdys, priskiriamas plėviasparnių vabzdžių būriui. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas nuo 1991 m., šio vabzdžio populiacijos užfiksuotos Druskininkų ir Varėnos rajonuose.

Nei elnias, nei grybas – taip galėtum pavadinti šį keistą, retą grybą, augantį ir Lietuvos miškuose. Kislusis elniagrybis (lot. Xylaria polymorpha) priskiriamas elniagrybinių (lot. Xylariaceae) genties grybų rūšiai.

Bekotis ąžuolas (lot. Quercus petraea) Lietuvos raudonosios knygos sąrašuose puikuojasi jau gerą pusšimtį metų (įtrauktas dar 1962 m.) Daugiausiai paplitęs Vakarų ir Vidurio Europoje – Kryme ir Kaukaze. Lietuvoje žinoma viena jo natūrali augimo radimvietė – tai Trako miškas Lazdijų rajone. Skaičiuoj...

Jeigu norėtumėte savo akimis pamatyti mėlynai žydinčią stačiają vaisginą (lot. Ajuga pyramidalis), turėtumėte keliauti į Kauną, Molėtus, Tauragę, Trakus, Varėną ar netgi pasidairyti pačiame Vilniaus rajone. Tiesa, nors šios vietos pripažįstamos kaip stačiosios vaisginos radimvietės, augalas itin ret...