Palšasis grifas (Gyps fulvus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis. Pirmasis rūšį aprašė Hablizl 1783 m.
Išvaizda, dydis, svoris
Tai didžiulis paukštis, o Lietuvoje didžiausias svoriu ir dydžiu plėšriųjų paukščių atstovas. Tarp palšojo grifo abiejų lyčių nepastebėta didesnių skirtumų jų kūno plunksnų spalvose, dydyje ir svoryje. Jo viršugalvis apauges silpnom plunksnom ir baltas. Snapas geltonas, o kaklas palyginus ilgokas ir baltas. Palšojo grifo kūnas 93-110 cm, išskėsti sparnai 230-269 cm, sveria apie nuo 6.2 kg iki 11.3 kg.
Italijoje ir Austrijoje negyvų tryjų palšojo grifo patinų svoris buvo nuo 6.2 kg iki 8.5 kg, o penkių patelių svoris - nuo 6.5 kg to 8.3 kg, tai yra vidutiniskai 7.48 kg. Europoje gyvenančių patinų sparnų ilgis 684-735 mm, tai yra vidutiniškai 708.7 mm, patelių iš to pačios vietovės sparnų ilgis buvo 690-750 mm, arba vidutiniškai 707.7 mm.
Išgyvena iki 25 metų.
Paplitimas ir gyvenama aplinka
Palšasis grifas retkarčiais užklysta į Lietuvą, tačiau čia jam nėra tinkamų vietų veistis, o klimatas atšiaurus ir drėgnas. Tai daugiausiai šiltesnių kraštų paukštis. Paplitęs vakaruose nuo Iberijos pusiasalio, pietvakarių Balkanų pusiasalyje, o rytuose gyvena iki Tibeto (Kinija).
Pietuose jo gyvenamas arealas iki Eritrėjos, šiaurės Etiopijos, šiaurinis gyvenamas arealas Alpės, Krymas. Tai kalnuotų vietovių paukštis, tik ieškodamas maisto gali nuklysti toli nuo savo arealo, pavyzdžiui, yra stebėtas net pietų Suomijoje ir kaip žinia - Lietuvoje.
Mėgsta gyventi kur yra pievos, ganyklos, laukymės apaugusios įvairiais krūmokšniais, o labiausiai tai Mediteraninio tipo kalvoti laukai su augančiais krūmokšniais.
Poravimasis
Deda 1 kiaušinį. Abu tėvai dalinasi perėjimu, kuris trunka apie 52 dienas. Jauniklis pradeda skraidyti po 110-115 dienų.
Mityba
Minta dvėselina, skerdiena.
