Buvienė
Peri tundros ir miškatundrės pelkėse bei vandens telkiniuose. Traukimo metu aptinkamas įvairiose vandens telkinių pakrantėse.
Paplitimas
Gyvena palei Arkties vandenyno pakrantę, Eurazijoje nuo Skandinavijos pusiasalio iki Beringo sąsiaurio, Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje, Svalbardo ir Islandijos salose, Škotijoje.
Į Lietuvą retkarčiais užklysta traukimo metu. Gyvena tundroje, vandens telkinių pakrantėse.
Pastaraisiais dešimtmečiais aptinkamas gausiau ir kasmet.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys
Mažesnis už varnėną ir didesnis už naminį žvirblį. Veisimosi apdaras ir paukščių elgesys tiek specifiški, kad atskirti šią rūšį gamtoje nesudėtinga. Be to, skirtingai nei kitų panašaus dydžio tilvikų, jų kūnas pailgas (bet trumpesnis nei panašaus plokščiasnapio plaukiko), todėl plaukiančių paukščių siluetas iš šono primena miniatiūrinį kirą. Snapas ilgokas, bet labai plonas. Kojos, skirtingai nei kitų tilvikų, su plaukiojamosiomis skiautėmis.
Daugiau plaukioja nei braido. Maitindamasis plaukiodamas labai judrus – nuolat sukiojasi ir linkčioja galvą. Keistokas ir veisimosi elgesys. Kiaušinius daugiausiai peri patinas.
Suaugusių paukščių veisimosi apdare vyrauja pilka spalva. Gerklė balta. Patelių savotiškos formos rusva dėmė kakle didesnė ir ryškesnė nei patinų.
Suaugę rudens apdaru labai panašūs į plokščiasnapius plaukikus. Jų viršus šviesiai pilkas, bet aiškiai matomos baltos dėmelės ir juostelės. Pakaušyje ir dalyje viršugalvio - juosva dėmė.
Jaunikliai, skirtingai nei plokščiasnapiai plaukikai, viršuje turi ryškias oranžines dėmes ir juosteles. Jų viršugalvis juodas, o kaklas ir krūtinės šonai – rusvai rudi. Po pirmo šėrimosi tampa panašūs į suaugusius, tik jų viršus būna daug tamsesnis, o viršugalvis juodas.
Balsas
Girdimas retai. Tai vienodas trumpas "čirk".
