Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus diena, lietuvių nuo seno laikoma gandrų išskridimo data. Tačiau, ornitologų teigimu, šiemet dauguma jų jau palikę Lietuvą, o „užsilikę“ greičiausiai išskris iki pirmųjų rugsėjo dienų. Specialistai pabrėžia, jog daugumos paukščių migracija - tyli ir nepastebima, nors pirmaisiais rudens mėnesiais jų išskrenda tūkstančių tūkstančiai. Baigiantis rugsėjui, akimis dar bus galima nulydėti vasarą nusinešančias gervių ir žąsų virtines, dar vėliau - skrendančias gulbes.
„Mano gandrai pirmadienį išskrido, tris jauniklius turėjo, dabar lizdas tuščias. Išskridę jau dauguma gandrų“, - trečiadienį kalbėjo Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys.
Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas, komentuoja, kad dideli gandrų būriai tarsi sutartinai išskrenda „per naktį“. „Būriuojasi, suka ratus, o kitą rytą - nebėra. Ir tai vyksta ganėtinai tiksliai šv. Baltramiejaus dieną, reikės pažiūrėti, kas bus rytoj rytą. Rugsėjo pradžioje jau lieka tik pavieniai paukščiai, o antrojoje rugsėjo pusėje gandras - retenybė“, - aiškino jis.
Ornitologų teigimu, vasaros pabaigoje dešimtimis ar net šimtais besibūriuojantys gandrai - jau artėjančio rudens pranašai, todėl į juos dažniausiai ir krypsta žmonių dėmesys, tačiau paukščių klajonės vyksta nuo pat birželio iki lapkričio. Piką migracija pasiekia rugsėjį ir spalį.
Pirmesnieji Lietuvą palieka vabzdžialesiai paukščiai - jiems nebelieka kuo misti. Paskutiniai iš pasitraukiančiųjų bus grūdlesiai.
„Rugpjūčio pabaigoje, pavyzdžiui, nebelieka lakštingalų, jau labai retai jos pakliūva į žiedavimo stoties tinklus. Tačiau kiti sparnuočiai - ne gandrai, gervės ar vandens paukščiai, migruoja žmogui beveik nepastebimai. Jie tylūs, kai kurie skrenda naktį, labai aukštai, arba, atvirkščiai, želdiniais. Matoma migracija - tai tik dalis“, - aiškino L. Raudonikis.
Jis pabrėžia, kad iki šiol sunku tvirtai nustatyti ir tai, kada išlekia būtent Lietuvoje vasaroję paukščiai, o kada - iš kaimyninių šalių pajudėję tos pačios rūšies sparnuočiai. „Be tolimosios migracijos vyksta ir tos aplinkinės klajonės, kai paukščiai pasislenka iš vienos gretimos šalies į kitą“, - nurodo ornitologas.
Anot jo, dėl to sunku įvertinti ir, pavyzdžiui, kiek gervių iš rugsėjo pabaigoje prieš tolimą skrydį kai kur susitelkiančių tūkstantinių būrių yra „vietinės“, o kurios - kaimynės iš kitų šalių.
Šie ilgesingais balsais klykaujantys paukščiai išskrenda baigiantis rugsėjui, spalio pradžioje. Panašiai kaip ir „V“ formos virtinėmis danguje nuplasnojančios žąsys.
Dar ilgiau ištveria gulbės - jos gali laikytis iki spalio pabaigos ar ilgiau, o vėliau tinkamesnių vietų ieškoti visai netoli - Lenkijoje, Vokietijoje.
„Paskutiniai paukščiai - vėlgi, sunku pasakyti, ar išbuvę Lietuvoje, ar vėliau pasirodę iš šaltesnių kraštų - bet ta vizuali migracija tęsiasi iki lapkričio ar net gruodžio, kai skrenda pempės, strazdai“, - kalbėjo L. Raudonikis.
Kol kas Ventės rago ornitologinėje stotyje į gaudykles šiemet pateko kur kas mažiau paukščių nei pernai. Kodėl sparnuočiai neįkliūva į gaudykles – neaišku. Ornitologai neįvardija nė vienos priežasties, kuri galėtų atbaidyti paukščius.
Tačiau bent gandrams, anot L. Raudonikio, vasara nebuvo sunki, nors iš pradžių ir buvo pasigirdę pranešimų apie tai, jog iš lizdų tėvai svaido gandriukus, nes nujaučia karštą ir sausą vasarą, maisto trūkumą. „Metai nebuvo kuo nors ypatingi, sakyčiau, vidutiniai“, - apibendrino L. Raudonikis.
Iš gandrų elgesio spėjami ir rudens orai - senolių išmintis sako, kad jei gandrai išskrenda pirma šv. Baltramiejaus, ruduo bus ankstyvas, taip pat esą laukia ankstyva žiema.
Ruoštis kelionei jie pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Jaunikliai mankština sparnus, o jų tėvai intensyviai gaudo maistą ir neša savo vaikams, kad tik šie sukauptų pakankamai jėgų. O prasidėjus rugiapjūtei į laukus suskrenda jau ir jauni, ir suaugę paukščiai, ištikimai lydi kombainus ar ražienas suariančius traktorius. Šiemet Lietuvos pakelėse dažnokai buvo galima stebėti po 40 ar net 50 šienpjoves sekiojančių gandrų būrius. Čia jiems daug lengviau surasti ir sugauti išbaidytus vabzdžius, peles, varles, ištraukti slieką ar kitą riebią kirmėlę.
Rudenį baltieji gandrai keliauja toli – per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-10 tūkst. kilometrų ir kai kurie pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tačiau pasiseka ne visiems - net jei pavyksta įveikti tolimą kelią ir nepalankias oro sąlygas, Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui.
