aA
Šiuo metu Lietuvoje oficialiai patvirtintos dvi invazinės žuvų rūšys – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii ) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Mokslininkai teigia, kad šių žuvų populiacija Lietuvoje plečiasi, o ją sustabdyti labai sunku. Kartais kova su invazinėmis žuvimis primena kovą su vėjo malūnais. Specialistų teigimu, visos Europos patiriami nuostoliai dėl šių žuvų skaičiuojami milijardais eurų.
Juodažiotis grundalas
Juodažiotis grundalas
© LGF nuotr.

Nuodėgulinis grundalas, dažniau žinomas kaip „rotanas“, jau senokai pažįstamas žvejams, tačiau pastaraisiais metais Baltijos jūros priekrantėje ypač sparčiai gausėja juodažiočių grundalų. Neoficialiais duomenimis, rekordiniai grundalai gali pasiekti net 600 g svorį, o žvejų mėgėjų laimikiai yra tokie dideli, kad grundalų jau galima nusipirkti įvairiuose uostamiesčio turguose. Lenkijoje, iš kur juodažiotis grundalas atkeliavo į Lietuvos vandenis, jau gaminami grundalų konservai, kurių galima nusipirkti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje.

Populiacija plečiasi

Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus pasakojo, kad invazinės grundalų populiacijos plečiasi.

„Invazinių rūšių populiacija nemažėja, priešingai – plečiasi. Kalbant apie juodažiočius grundalus, vyksta tai, ko ir tikėtasi: jie po truputį bando plėstis į upes ir atrasti naujus mitybinius plotus. Blogiausia yra tai, kad jų populiacijos mažinimo būdų nėra: išgaudyti šių žuvų nepavyks, nebent ilgalaikėje perspektyvoje mūsų plėšrūnai pradėtų reguliuoti jų populiaciją“, - sakė R. Staponkus.

Robertas Staponkus
Robertas Staponkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

Anot mokslininko, juodažiočių grundalų daroma žala yra didesnė jūroje: „Nuo jų kenčia mūsiškės midijos. Anksčiau pajūryje buvo daug paukščių žiemaviečių, nes jie mito moliuskais, dabar moliuskų labai sumažėjo, dėl to nukenčia ir paukščiai. Pavyzdžiui, Amerikos ežeruose ši žuvis labai veikia vietines žuvų populiacijas - medžioja mailių ir ikrus. Tai yra agresyvus plėšrūnas. Be to, jie gali gyventi ir sūriame, ir apysūriame, ir gėlame vandenyje, tačiau neršti turi sūriame vandenyje.“

Specialistas pasakojo, kad su nuodėgulinis grundalas taip pat turi įdomią istoriją. Panašu, kad šios žuvys didesniuose vandens telkiniuose nelabai prigyja. Joms trukdo vietinės plėšriosios žuvys - lydekos, ešeriai. Šios rūšies grundalai daro neigiamą poveikį mažesnėse kūdrose, kuriose žiemomis drastiškai sumažėja deguonies kiekis ir plėšrūnai dėl to nesugeba išgyventi.

„Kol kas sunku pasakyti, kiek nuodėgulis grundalas daro žalos ir kiek galimybių turi paplisti. Jis plinta tik vienu būdu: yra pernešamas žmogaus, žvejai juos naudoja gyvam masalui. Pagrindinė šios invazinės rūšies daromą žalą jaučia varliagyviai“, - teigė R. Staponkus.

Žala skaičiuojama milijardais

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis teigė, kad grundalo padaroma žala Europai kainuos labai brangiai.

Egidijus Bukelskis
Egidijus Bukelskis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Nuostoliai, padaryti šių invazinių žuvų, visai Europai yra tokie dideli, kad skaičiuojami nebe milijonais, o milijardais eurų. Kalbant apie juodažiotį grundalą, reikia pasakyti, kad nuo 2002 metų jis yra sutinkamas rytinėje Baltijos jūros pusėje, taip pat ir Lietuvoje. Žinome kitų šalių pavyzdžius, kur šios žuvys pridarė daugybę nuostolių. Suvaldyti šias rūšis tampa nepaprastai sunku. Tačiau kovoti mes vieni negalime, nes tai yra bendri Baltijos jūros vandenys, todėl reikia tarptautinių sprendimų“, - sakė E. Bukelskis.

Mokslininko teigimu, tiesiogiai šiandien juodažiočio grundalo daromos žalos nematome, tačiau žinome įvairių šalių pavyzdžių, kad žala bus vėliau: „Šios žuvys gali sukaupti didelius teršalų kiekius. Jos maitinasi moliuskais, kurie filtruoja vandenį. Pavojaus varpais skambina ir Amerikos tyrinėtojai, kur irgi pateko juodažiotis grundalas. Juo minta ežeruose gyvenančios lašišos ir dėl to jas bus uždrausta vartoti maistui. To reikės, nes priešingu atveju, į žmogaus organizmą pateks daug teršalų. Mūsų regione panašiai gali nutikti su menkėmis. Tai yra katastrofa. Vėliau į balą šių rūšių plitimui stabdyti išmetami didžiuliai piginai. Nors kartais kelią užkirsti jau būna ir nebeįmanoma.“

Mokslininkas pasakoja, kad kita invazinė rūšis – nuodėgulinis grundalas - yra pakankamai keista žuvis. Ji pas mus pateko iš akvariumų mylėtojų.

„Žmonės, matyt, nenorėjo jų sunaikinti, todėl paleisdavo į tvenkinukus. Šiandien ši žuvis jau gyvena didžiojoje dalyje šalies teritorijos. Vienas Latvijos mokslininkas man yra pasakęs, kad šią žuvelę tyrinėjo kelis metus ir ten, kur ji gyveno, neliko net varlių, kadangi ji maitinasi buožgalviais. Žmonės šiuos grundalus painioja. Žmonės mano, kad tai yra skani, gera žuvelė, džiaugiasi, kad ji gyvens tvenkinyje, o po to nuodėgulinis grundalas pridaro daug žalos. Tačiau reikia žinoti, kad juodažiotis ir nuodėgulisnis grundalas neturi nieko bendro: viena žuvis gyvena sūriame, kita – gėlame vandenyje“, - aiškino E. Bukelskis.

Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii)
Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii)
© Wikimedia Commons nuotr.

Mokslininkas teigė, kad žvejai turėtų žinoti, jog žuvų iš vieno tvenkinio į kitą nešioti negalima. Dabar bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija yra pradėta vykdyti programa, kuri turėtų padėti reguliuoti nuodėgulinių grundalų populiaciją. Tam į vandens telkinius yra įleidžiami plėšrūnai.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Per pūgą apsnigtame miške Graikijoje aptiko lūšį: tupėjo sniege

Praėjusį penktadienį šiaurės Graikijoje kilo stipri pūga, po kurios apsnigtame miške matė...

Išrinktas Lietuvos metų paukštis: šiai rūšiai gresia išnykti

Lietuvos ornitologų draugijos narių metinio susirinkimo metu išrinktas 2022-ųjų metų paukštis,...

Paaiškėjo, kiek vandens paukščių žiemoja Lietuvos pajūryje: skaičius – įspūdingas

Žiemą visoje Lietuvoje skaičiuojami į šiltuosius kraštus neišskridę ir mūsų šalyje...

Barsukas jau išpranašavo, kokio pavasario laukti: Žagarės regioniniame parke aptikti jo pėdsakai (11)

Antradienį, per patį Pusiaužiemį, kai spėjama, kokia tolesnė žiema laukia ir kada ateis...

Kaišiadoryse gelbėtas į miestą užklydęs stirniukas: įspėja, už kokį elgesį tokiais atvejais galima laukti baudos (9)

Vieną rytą keliaudama į darbą Inga pastebėjo į miestą atklydusį stirniuką . Šis gulėjo ant...

Top naujienos

Lukašenka lietuviams: neduok Dieve, pradėsite karą Vakarams grasina šimtais tūkstančių Rusijos karių (155)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad...

Ar tai jau lūžis? Po JAV atsakymų raštu Putino atstovas padarė mįslingą pareiškimą (126)

Naujausia aukštų Rusijos pareigūnų reakcija į Jungtinių valstijų ir NATO partnerių siūlymus...

Pandemijai neslūgstant daugėja išduodamų nedarbingumo pažymų: svarstoma, ar nekils problemų skaičiuojant atlyginimus (11)

Pandemijai ir toliau neatsitraukiant, nuo sausio pradžios stebimas nedarbingumo pažymėjimų dėl...

Apie Lietuvos konflikto su Kinija pasekmes – iškalbinga vokiečių verslininko frazė (11)

Ekspertai skeptiškai vertina Pasaulio prekybos organizacijos ( PPO ) galimybes išspręsti Lietuvos...

Žiema savaitgalį parodys nagus: siaus pūgos, vietomis grįš šaltis

„Penktadienio dieną orus lems ciklono pietinė dalis. Diena bus debesuota, tik vakariniuose...

Su tėvu alkoholiku užaugusi lietuvė: kai buvau ketverių, man liepdavo eiti prižiūrėti tėtį, kad jis neprisigertų

Rusnė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nuo pat mažų dienų gyveno nuolatinėje...

Blinkevičiūtė: Skvernelio partijai lengva nebus (6)

Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad ekspremjero Sauliaus Skvernelio...

Žadą atimanti statistika: Lietuvoje patvirtinta 11365 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, mirė 12 žmonių papildyta

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 11365 nauji koronaviruso ( COVID-19 )...

Nauja tvarka: ES skaitmeninis COVID pažymėjimas bus išduodamas 270-čiai dienų (232)

Europos Sąjungos ( ES ) skaitmeninis COVID pažymėjimas po pilnos vakcinacijos bus išduodamas...