Jį netoli Tambopatos tyrimų centro (Peru) kitapus vandeniui nepralaidžios medžiagos pastebėjo Džordžijos technologijų universiteto baigiamojo kurso studentas Troyus Alexanderis. Netrukus vaikinas rado ir daugiau taip pat atrodančių gyvių. Mokslininkai yra visiškai sutrikę ir nežino, kas tai galėtų būti.
Gyvius studentas nufotografavo ir tinklalapyje „Reddit“ paprašė mokslininkų pagalbos identifikuojant šį maždaug 2 cm skersmens sutvėrimą, nes Tambopatos tyrimų centre to padaryti niekas nesugebėjo. Paties radinio autoriaus spėjimu, „šios struktūros viduje galbūt padėti kiaušiniai arba tai yra kažkokio sutvėrimo lėliukė“.
McGill'o universiteto arachnologas (vorų tyrinėtojas) Chrisas Buddlas pareiškė, kad radinio identifikuoti taip pat negali nei jis, nei kuris nors iš jo kolegų.
„Neįsivaizduoju, kas čia, - portalui „LiveScience.com“ prisipažino Ch. Buddlas. – Tai labai rimta ir žavinga mįslė.“
„Neturiu jokių idėjų, kas tai galėtų būti“, - jam antrina Amerikos gamtos istorijos muziejaus Niujorke kuratorius-emeritas Normanas Platnickas.
„Reddit“ skaitytojai spėliojo, kad tai galbūt kokio nors drugio kokonas, o gal paini vorų kiaušinėlių gynybos sistema, galbūt netgi kurios nors rūšies grybų vaisiakūnis.
Jei paaiškėtų, kad tai – nauja rūšis, toks faktas neturėtų nustebinti. Manoma, kad drėgnuosiuose Žemės atogrąžų miškuose egzistuoja milijonai dar neatrastų nariuotakojų rūšių. Nariuotakojai – rūšių skaičiumi gausiausias gyvūnų karalystės tipas, kurio atstovai turi kietą išorinį šarvą. Nariuotakojams priskiriami taip pat ir vabzdžiai bei voragyviai (vorai, erkės).
Reikia pavyzdžių? Panamos džiunglėse, maždaug Manhatano miesto dydžio teritorijoje, buvo rasti 25 tūkst. vabzdžių, vorų ir kitų nariuotakojų rūšių, iš kurių 70 proc. mokslui buvo nežinomos.
To paties tyrimo autoriai priėjo išvadą, kad kiekvienai žinduolių rūšiai egzistuoja po 300 nariuotakojų rūšių.
