Šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Krister Castren Baltijos jūros priekrantėje ties Juodkrante stebėjo masinę globaliai nykstančios rūšies paukščių – nuodėgulių (Melanitta fusca), žūtį žvejų tinkluose.
Nuodėgulės dar neseniai buvusi gausiai Lietuvos priekrantėje ties Kuršių nerija žiemojanti jūrinių ančių rūšis, perinti šiauriniuose Eurazijos rajonuose ir kurios didesnioji populiacijos dalis žiemoja Baltijoje. Jos nykimo mąstai kelia didžiulį nerimą gamtosaugininkams, nes išliekant tokioms tendencijoms, rūšiai kyla išnykimo pavojus per artimiausius dešimtmečius. Lietuvos priekrantėje yra viena iš kelių svarbiausių jos žiemaviečių, kurioje ir pastebėtas jų masinio žudymo faktas.
Šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Krister Castren Baltijos jūros priekrantėje ties Juodkrante stebėjo masinę globaliai paukščių – nuodėgulių (Melanitta fusca), žūtį žvejų tinkluose. LOD narys, naudodamas specialią paukščių stebėjimams skirtą naujausią ir stipriai pritraukiančią optiką pamatė, kad žvejų traukiamuose tinkluose yra daugybė žuvusių nuodėgulių.
Stebėtojas suskaičiavo, kad maždaug šimto metro ilgio tinkle buvo ne mažiau trisdešimt žuvusių minėtų jūrinių ančių. Palyginimui, sugautų žuvų buvo mažiau nei globaliai nykstančių nuodėgulių. Paklausus žvejų, kodėl statomi tinklai tokiose vietose, kur daugiau saugomų paukščių sugaunama nei žuvų, jie atsakė, kad sparnuočių skaičius nereikšmingas.
Tai leidžia manyti, jog tai įprastas dalykas šiuose vandenyse, nors būtent Kuršių nerijos priekrantė yra paskelbta globaliai nykstančių nuodėgulių apsaugai. Pridėtoje nuotraukoje matosi žvejų valtyse sukrautų nuodėgulių krūva. Šie faktai akivaizdžiai parodo, kad vietinių žvejų veikla mūsų šalyje yra svarbesnė nei globaliai nykstančių paukščių apsauga net ir Lietuvai turint tarptautinius įsipareigojimus.
Nuodėgulė, dar neseniai buvusi gausiai Lietuvos priekrantėje ties Kuršių nerija žiemojanti jūrinių ančių rūšis, perinti šiauriniuose Eurazijos rajonuose ir kurios didesnioji populiacijos dalis žiemoja Baltijoje. Šių žiemaviečių būklė buvo gera sovietmečiu, kuomet verslinė žvejyba Baltijos priekrantėje buvo draudžiama. Tačiau vėliau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, čia pradėta intensyvi žvejyba statomaisiais tinklaičiais, kuri praktikuojama ir minėtoje Lietuvos priekrantės dalyje, kurioje yra viena iš kelių svarbiausių jos žiemaviečių Baltijoje. Būtent čia pastebėtas jų masinio žudymo faktas.
Dabartiniai nykimo mąstai kelia didžiulį nerimą gamtosaugininkams, nes išliekant tokioms tendencijoms, nuodėguliams kyla išnykimo pavojus per artimiausius dešimtmečius.
Įsipainioja nemasiškai
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Albertas Barpšys GRYNAS.lt teigė, kad įsipainiojančių paukščių į tinklus pasitaiko, bet tas reiškinys tikrai nėra masinis. „Tokių pranešimų praktiškai niekada negauname, kad kas praneštų, o kiek patys stebime, tai tikrai nepasakyčiau, kad reiškinys masinis. Būna žinoma visko, galbūt dažniausiai kormoranai įsipainioja, o su jais situacija dviprasmiška: viena vertus siekiama, kad išsiristų kuo mažiau jauniklių, kita vertus suaugėlių galabyti visus metus negalima - tai nėra oficialiai pripažintai invazinė rūšis“.
Viešojoje erdvėje vis kyla debatai dėl verslinės žvejybos apribojimo Lietuvos vidaus vandenyse. „Dėl verslinės žvejybos daromos žalos nenorėčiau komentuoti, čia jau ne mūsų kompetencijoje, mes tiesiog vykdome kas yra nurodyta įstatymuose, bet kas liečia paukščių įsipainiojimus tai manau, kad tinklai nedaro labai daug žalos“, - teigė A. Barpšys.
