Druskos užteršia gruntinį vandenį
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas tiria barstomų druskų poveikį gruntiniam vandeniui ir pastebi natrio chlorido padidėjimą jame. Anot jo, kai kuriais atvejais kelininkų druska gali sukelti realią grėsmę.
Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. tonų natrio chlorido druskos ar jos mišinių su smėliu, o vienam kvadratiniam pagrindinių gatvių ir kelių metrui nuvalyti išbarstoma nuo 10 iki 680 gramų druskos.
„Itin neigiamai druskos veikia kelio aplinkoje esančias ekosistemas. Barstomi chloridai pirmiausia patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir tiesiogiai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį (sutrinka dirvožemio bioenergetinis režimas, vyksta cheminė dirvožemio degradacija), paviršinius vandenis, neigiamai veikia tiek žolinę, tiek sumedėjusią augaliją. Be to, aplinka teršiama ir netiesiogiai, kai atmosferos krituliai ar polaidžio vanduo druskas išplauna iš dirvos į paviršinius ir gruntinius vandenis“, - rašoma K. Kadūno moksliniame straipsnyje.
Taip pat tekste teigiama, kad kelių barstymas druska ar jos mišiniu su smėliu daro neigiamą poveikį gruntinio požeminio vandens ištekliams, keičia jų kokybę. Be to, suteka į upes ir patenka į artezinio vandens sluoksnius, iš kurių miestai bei gyvenvietės ima vandenį gėrimui. Tad kyla grėsmė požeminio geriamojo vandens kokybei.
Didžiausias poveikis – augalams
Vis dėlto, K. Kadūnas nemano, kad šiuo metu dėl barstomų druskų poveikio žmonėms reikėtų sunerimti, tačiau gruntiniame vandenyje jos kiekis didėja.
„Nemanau, kad reikėtų žmonėms sunerimti dėl druskų poveikio, nes geriamo vandens šaltinius tai retai paveikia, paprastai druska būna arti kelių, ji stebima gruntiniame vandenyje miestų teritorijose, bet keli metrai nuo kelio žmonės negyvena ir šulinių neturi. Druska labiau gali paveikti augalus, kurie yra šalia kelių. Natrio chlorido koncentracijos geriamajame vandenyje yra limituotos ir yra pakankamai aukštos, todėl druska taip nepaveiks geriamo vandens šaltinių. Tačiau tam tikrose vietose gruntiniame vandenyje matome padidėjimą“, - sako K. Kadūnas.
„Didžiausias druskų poveikis yra augalams, be to, jeigu per tiltus papuola į upes, gali turėti poveikį žuvims, - kalbėjo hidrogeologijos skyriaus vedėjas.
Ar yra alternatyvų?
Didžiosios pasaulio šalys ieško alternatyvų druskų barstymui. Specialistai rekomenduoja kelių barstymui naudojamos druskos poveikį mažinti įmaišant į ją organinės kilmės medžiagos „Safecote“. Ši medžiaga susidaro cukraus gamybos metu, ji dar kitaip vadinama „melasa“.
Į druskos mišinį įmaišius vos 3 procentus šios medžiagos, barstomos medžiagos korozinis poveikis plienui sumažėja net 45 procentais.
Tačiau, anot kelininkų, dar trūksta rimtų tyrimų, kurie įrodytų, jog ši medžiaga taip pat nekenkia aplinkai ir yra geresnė nei druska.
