Važiuodami greitkeliu Vilnius–Kaunas ne vienas jaučiamės kaip reklamų džiunglėse. Didžiuliai, masiniai reklaminiai skydai neretai užgožia gražų Lietuvos kraštovaizdį. Reklamų tiek daug, kad neretai jos „skandina“ viena kitos populiarumą. Tokie stendai blaško ne vieno vairuotojo dėmesį. Vėtrų išvartytuose reklamos lakštuose vietiniai gyventojai „apgyvendina“ ganomus gyvulius, ar susirenčia laikinas pašiūres.
Lietuvos architektų sąjungos nariai sako, kad tai darko kraštovaizdį ir tokį estetinį siaubą reikia visiškai uždrausti. Aplinkos ministerijos specialistai tvirtina, kad tokių radikalių priemonių imtis negalima ir jau kuria pataisas, kurios atidžiau kontroliuotų reklamos statinius. Reklamos įmonės bijo, kad toks draudimas gali sužlugdyti jų verslą.
Prašė reaguoti į problemą
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas GRYNAs.lt pasakojo, kad tiek jų sąjunga, tiek kitos kūrybinės sąjungos yra ne vieną kartą atkreipusios dėmesį į reklaminių skydų pakelėse problemą. Tačiau į jų nuomonę dažniausiai buvo žiūrima pro pirštus.
„Praėjusių metų pavasarį rengėme kreipimąsi dėl šios problemos. Jį nusiuntėme į įvairias instancijas, tarp kurių: Aplinkos ministerija, Vyriausybė, Prezidentūra. Surinkome visų kūrybinių sąjungų parašus, kurios pritarė mūsų iškeltai problemai ir taip pat pasirašė. Mes išreiškėme savo pilietinę poziciją, atkreipėme dėmesį į šią problemą ir prašėme reaguoti“, – dėstė G. Blažiūnas.
Pašnekovo nuomone, „reklaminiai stendai keliuose yra visų pirma vizualinė tarša. Jie užgožia lietuvišką kraštovaizdį, kuris yra didžiulė Lietuvos vertybė. Rėmėmės tokiomis šalimis, kaip Vokietija, kur tokia reklaminių skydų statyba griežtai reglamentuota. Yra tik nuorodos į tos vietovės gamtos, kultūros paminklų ir kitas vietas. Reklaminių skydų šiuose keliuose nerasite, kadangi Vokietija stengiasi, kad jos nesukeltų eismo problemų, neblaškytų vairuotojų dėmesio.“
Šalies įvaizdis - automagistralėje Vilnius-Klaipėda
Kaip teigiama kreipimesi, problemą vaizdžiai iliustruoja automagistralė Vilnius–Klaipėda. Ji yra viena svarbiausių pažintinių Lietuvos krašto trasų, ji – tarsi vizitinė Lietuvos kortelė pažįstant mūsų kraštą.
G. Blažiūnas pabrėžė „jeigu mieste dar yra kažkokia tvarka, tai už miesto jokios tvarkos nėra. Kelio apsaugos zonoje reklaminių stendų negalima statyti, kadangi ją prižiūri Kelių direkcija. O už kelio apsauginės zonos daryk, ką nori. Ten prasideda privati žmogaus žemė, tad jis, susitaręs su savo teritorijos savivaldybe, turi teisę pasistatyti reklaminį skydą. Tai nesudėtingas statinys. Žinoma, kartais prasideda įvairios įstatymų subtilybės, tačiau galima surasti būdą, kaip apeiti įstatymą ir pasistatyti tokias reklamas“, – dėstė pašnekovas.
Nupuvę stendai akių nebado
Pasak specialistų, pasirašiusių šį kreipimąsi, dėl nepatenkinamai koordinuojamos ir administruojamos reklaminės informacijos skydų bei stendų statymo miestų viešųjų erdvių vaizdas tampa chaotiškas ir estetiškai nepatrauklus.
Anot jo, labiausiai reklaminiais stendais yra užterštas kelias į Kauną (automagistralė Vilnius–Kaunas), o automagistralėje Kaunas–Klaipėda tokių reklamų mažiau, beje, kaip ir Panevėžio ruože. Tad šie keliai dar turi galimybę būti išgelbėti.
„Važiuojant keliu, naujai įrengtų reklaminių skydų neteko pastebėti. Tiek, kiek jų pristatyta, tarkim, važiuojant į Kauną, tiek jų ir liko, t.y. skaičius stabilizavosi. Tačiau teko matyti ir tokių reklaminių stendų, kurie natūraliai supuvo ir nuo vėjo nugriuvo. Tai taip ir guli... “, – konstatavo G. Blažiūnas.
Blogų pavyzdžių toli ieškoti nereikia
Kaip GRYNAS.lt pasakojo architektų sąjungos pirmininkas, blogus pavyzdžius visada lengva pastebėti. Toli ieškoti nereikia. Tai Lenkija, Turkija ir t.t. Šių šalių keliuose reklamas keičia vis naujos reklamos.
Reklaminių skydų yra ir pietinėse valstybėse: Italijoje, Prancūzijoje. Visiškai kitokia kultūra ir mentalitetas vyrauja šiaurinėse šalyse, kur tokių reklamų skaičius mažesnis.
G. Blažiūno teigimu, tvarka pakelės reklamos džiunglėse atsirastų, jei būtų suformuota kraštovaizdžio apsaugos ir estetikos politika. Anot jo, savivaldybių administracijos turi būti įpareigotos nedelsianti sustabdyti ir uždrausti naujų reklamos statinių derinimą bei statybą teritorijose šalia greitkelių, automagistralių apsauginių zonų. Nepratęsti leidimų jau pastatytiems reklamos statiniams neurbanizuotose užmiesčio teritorijose.
Tačiau, pašnekovo teigimu, po jų kreipimosi realių darbų, kurie išspręstų problemą, nebuvo imtasi.
Uždrausti statyti negali
Aplinkos ministerijos (AM) Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė džiaugėsi, kad menininkų bendruomenės susivienijo ir šią problemą dar labiau „paaštrino“.
Saugomų teritorijų įstatymas ir šiuo metu labai griežtai reglamentuoja reklamos vystymą saugomose teritorijose. Kol Seime nėra priimtos atitinkamos įstatyminės nuostatos, ministerija negali uždrausti šių reklaminių stendų statybų visoje Lietuvoje. Beje, svarbūs svarstymai dėl Reklamos įstatymo pakeitimų vyko praėjusiais ir šiais metais“, – kalbėjo G. Godienė.
Pašnekovė teigė, kad ir šiandien nėra jokių trukdžių uždrausti reklamas pakelėse. „Nereikėtų pamiršti ir to, kad savivaldybių architektai turi visas teisines galimybes neišduoti leidimų tokių stendų statybai, jei neįvertinama Statybos įstatymo nuostata, kad statinys turi derėti prie kraštovaizdžio. Deja, šis motyvas laikomas nestipriu, neretai nusileidžiama ekonominių interesų spaudimui. Manau, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl statoma daug ir didelių stendų“, – apie pagrindinę problemą kalbėjo G. Godienė.
Specialistė akcentavo, kad savivaldybėse leidimai statyti išorinės vaizdinės reklamos statinius numeruojami, bet neregistruojami rajono ar miesto planuose, todėl architektams sunku įvertinti, kiek statinių yra kokiose atkarpose, ir koks suminis jų poveikis kraštovaizdžiui. Pasak specialistės, tikimasi, kad ilgainiui ši problema mažės.
Pasikeitimai vyksta
Vis dėlto ministerijos atstovė patikino, kad „menininkų minima reklamos reguliavimo pakelėse problema" šiuo metu yra nepamiršta. „Šiuo metu rengiamame Reklamos įstatymo pakeitimo projekte siūloma nurodyti, kad išorinės reklamos stendai gali būti statomi tik teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, atsakingai įvertinant kraštovaizdžio charakterį, vertybes. Tai ir būtų menininkų kreipimesi nurodytų reklamos reglamentų įteisinimas“, - sakė G. Godienė.
Specialistė paaiškino, kad AM taip pat atliko savivaldybių apklausą. Buvo nagrinėjami dokumentai, susiję su išorinės reklamos taikymu savivaldybėse, jų pagrindu suformuluoti pasiūlymai dėl tolimesnio reklamos statinių derinimo prie kraštovaizdžio, atkreiptas dėmesys į jau taikomas kai kuriose savivaldybėse geras praktikas. Ši informacija pristatyta specialistams ir savivaldybių vadovams.
G. Godienė teigė, reklamos vystymo kultūra labai priklauso nuo bendrosios tautos kultūros. Pastebimos tendencijos, kad mažesnio išsivystymo šalys dažniausiai turi daugiau ir didesnių reklaminių stendų nei išsivysčiusios, ši sritis ten yra mažiau reglamentuojama.
Viena iš šalių, kurios visiškai uždraudė reklamą pakelėse, yra Norvegija. Dar 7-ame dešimtmetyje buvo užduotas klausimas – ar visuomenei būtų įdomu matyti reklamą pakelėse? Visuomenės nuomonė buvo griežta ir vienareikšmiška: reklama pakelėse yra visiškai nereikalingas reiškinys, tai kraštovaizdžio ir aplinkinės erdvės bjaurinimas.
Artima kaimynė Lenkija demonstruoja visiškai priešingą pavyzdį – nemažose kelių atkarpose reklama yra labai įvairi, gausi, kakofoniška. Akivaizdu, kad verslumo skatinimas čia keliamas į svarbiausią vietą.
Prancūzija, Vokietija pakelės stenduose reklamuoja šalies išskirtinumą, pristato savivaldybių lankytinus objektus, ko Lietuvoje visai nėra.
Pagal reklaminių stendų dydį pakelėse, Lietuva jau yra viena iš lyderių Europoje, tačiau vis dar gali pasirinkti, kokią kultūrą šioje srityje vystyti.
Reklaminių skydų bumas traukiasi
Didžiausias reklaminių skydų antplūdis automagistralėse ir greitkeliuose buvo jaučiamas 2007 ir 2008 metais. Dabar šių statybų sumažėjo.
GRYNAS.lt nutarė pasidomėti, ką reklaminių įmonių agentūros mano apie architektų sąjungos ir kitų norą uždrausti reklaminius stendus pakelėse bei ar jaučiama tokio verslo stagnacija dabar.
Susisiekus su kai kuriomis mažesnėmis įmonėmis, paaiškėjo, kad dalis jų nebeužsiima tokių reklaminių skydų statyba ir nuoma užsakovams. Dauguma įmonių nepanoro atskleisti dėl kokių priežasčių sustabdė iki tol buvusį pelningą verslą, tačiau kelios iš jų prasitarė, kad klientų mažėja, tad ir pelno nėra, tad geriau investuoti į kitas sritis.
Bendrovės „Katos studija“ įmonės komercijos direktorius Arvydas Martynaitis GRYNAS.lt teigė, kad jų darbe svarbiausia, kad vienas ar kitas reklaminis skydas neužstotų kitų. Jis pridūrė, kad reklaminės įmonės nebūtų linkusios pritarti draudimams visai nebeleisti statyti reklaminių skydų pakelėse.
„Mes būtume nepatenkinti, jei Vyriausybė uždraustų reklaminių skydų statybą pakelėse. Visgi tai mūsų duona. Tačiau, jei toks sprendimas būtų priimtas, tektų prisitaikyti“, – kalbėjo A. Martynaitis.
Pašnekovas užsiminė, kad šiokių tokių veiksmų būtų galima imtis, kad padėtis pasikeistų. Jo nuomone, dabar skydai visur vienodi, ypač padaugėjo didelių reklaminių skydų. Galbūt jų dydžių suvienodinimas, būtų racionalus sprendimas, kuris turėtų teigiamą naudą bendram planui, t.y. kraštovaizdžiui.
A. Martynaičio teigimu, dabar reklaminius skydus statosi didžiosios reklaminės įmonės, mažesnės į tai investuoja mažai arba visai neinvestuoja. „Yra magistralių atkarpos, kuriose užsakovai labai noriai užsisako mūsų paslaugas. Tačiau yra ir tokių, kuriose užsakovų sumažėjo, kurie norėtų nuomotis tas vietas. Negalėčiau teigti, kad skydų sparčiai mažėja, tačiau tai vis labiau pastebima. Prie to prisidėjo ir krizė“, – konstatavo A. Martynaitis.
Jam priterė ir Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė: „iš įmonių, kurios stato ir nuomoja reklaminius stendus pakelėse esame girdėję, kad šis sektorius mąžta. Reklamos stendai tuštėja, nes nėra užsakymų. Pagrindinė to priežastis – ekonominis nuosmukis.“
Citata iš architektų sąjungos kreipimosi „Dėl vizualinės reklamos taršos Lietuvos kraštovaizdyje“:
„Lietuvos menininkai ir aktyvioji visuomenė susirūpinę dėl nuolat didėjančios žalos Lietuvos kraštovaizdžiui, kurią sukelia nekontroliuojama vizualinės reklamos statinių (skydų, vitrinų, stendų) sklaida Lietuvos greitkeliuose, automagistralėse bei jų apsaugos zonose. Dažnas pastebėjo, kad lankantis išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse, važiuojant automagistralėmis be kelio ženklų galima pamatyti ir informaciją apie vertingus gamtos, kraštovaizdžio ar kultūros paveldo objektus, t.y. tai kuo to krašto žmonės didžiuojasi, ką nori pristatyti kaip vertybę ir ką kviečia pažinti. Gausią prekybos ženklų, įvairių prekių ir gaminių reklamą matome Lenkijoje ir tai, mūsų nuomone, tikrai nėra sektinas pavyzdys. (...)
„Nepatenkinamą vaizdą automagistralės kraštovaizdyje sąlygoja tai, kad reklamos skydų sklaidos nereglamentuoja jokie įstatymai ar teisės aktai. Faktiškai už greitkelio apsauginės juostos, kurią prižiūri Kelių direkcija ir kurioje draudžiama statyba, susitarus su žemės savininku, galima bet kokia veikla. Nors galiojančiame LR Statybos įstatyme yra nuostata apie tai, kad „<...statinys turi der prie kra ji d savo nekonkretumo ir subjektyvaus traktavimo nesunkiai apeinama arba apskritai ignoruojama. analogi pad klostosi kituose svarbiuose lietuvos keliuose taip pat miestuose.>
