aA
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie grėsmingas mokslininkų prognozės, kaip greitai pelkėja lietuviškieji ežerai ir kad ateityje galime netekti trečdalio iš jų. Kodėl? Pasirodo, ežerus nuodija ne tik ūkininkai, tręšdami laukus, ar pramonės objektai, veikiantys šalia vandens telkinių, bet ir kiekvienas iš mūsų namie naudodami indų ploviklius, skalbiklius bei kitas švaros priemones.
Ežerai po tūkstančio metų natūraliai virsta miškais
© Vidmanto Karpio nuotr.

Visi ežerai pasmerkti virsti miškais

Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai skyriaus vedėjas Gintautas Sabas GRYNAS.lt yra sakęs, kad vandens telkinių taršą lemia du veiksniai – žmogaus įtaka ir natūralūs gamtiniai pokyčiai. Tačiau kuris veiksnys yra lemiantis – pasakyti nelengva.

„Viena iš pagrindinių problemų – žemės ūkio tarša. Šios problemos dažniausiai kyla dėl nesaikingos žmogaus veiklos. Taip pat galėtume prisiminti melioraciją, kurios „indėlis“ vis dar pastebimas. Žinoma, ir gamtoje pasikeitimai vyksta, tačiau žmogus šį procesą tikrai paspartina“, – apie problemą kalbėjo G. Sabas. 

Aplinkosaugos bei aplinkotvarkos konsultacijų kompanijos „Senasis ežerėlis“ direktorius dr. Aušrys Balevičius išskyrė dvi ežerų taršos šaltinių rūšis – taršą organinėmis medžiagomis (buitinėmis nuotekomis, žemės ūkio nuotekomis, erozijos produktais) ir taršą pavojingomis medžiagomis (sunkaisiais metalais, cheminiais junginiais ir t.t.).

Yra nustatyta, kad per metus 1 ha dirvos galima patręšti ne daugiau kaip 40 kg fosforo ir 170 kg azoto junginių.
Citata

„Ežerai pirmiausiai yra valomi nuo dumblo, o jis susidaro iš organinių medžiagų. Jos į ežerus patenka dėl eutrofikacijos (tiek natūralios, vykstančios tūkstančius metų, tiek ir antropogeninės, kai ežeras su prietaka gauna dirvožemio erozijos produktų nuo greta esančių teritorijų (ypač žemės ūkio naudmenų), iš nuotekų. Būdime biedni, bet teisingi – kai kurie valymo įrenginiai veikia nepakankamai efektyviai, išvalo ne 95-96 proc., o 80 proc. - iš čia vandens telkiniams tenka papildomas maisto medžiagų - azoto ir fosforo junginių krūvis“, - aiškino A. Balevičius.

Jo teigimu, paskaičiuoti, kuri dalis – ar žmogaus ūkinė veikla, ar natūralūs gamtiniai procesai daro didesnę įtaką ežerams – sudėtinga, nes viskas priklauso nuo konkretaus ežero ypatybių.

„Ežerai labai skiriasi. Statistika - labai įdomus mokslas, nes įdomu, ką ji parodo, bet dar įdomiau – ką ji paslepia. Kiek ežerų eutrofikacija yra natūrali, kiek paspartinta žmogaus veiklos – turime tirti ir skaičiuoti kiekvienam vandens telkiniui atskirai. Jeigu ežeras yra miške ir aplink nevykdoma jokia žemės ūkio veikla, o jis pelkėja, didžiausia tikimybė, kad ten vyksta natūrali ežero ekosistemos sukcesija. Jis natūraliai virsta pelke, o po dar tūkstančio-kito metų virs mišku. Tai būdingas mūsų klimato juostai ežerų virsmas.

Ūkininkų tręšiami laukai
Ūkininkų tręšiami laukai
© DELFI / Valdas Kopūstas

Visumoje, visi ežerai Lietuvoje yra pasmerkti anksčiau ar vėliau – po tūkstančio ar dešimties tūkstančių metų - pavirsti pelkėmis, o dar vėliau - miškais. Bet jeigu matome pelkėjimo, greito pakrantės užžėlimo švendrais ar nendrėmis procesus ir tai įvyksta per dešimt-dvidešimt metų, o ežeras yra intensyvios žemdirbystės plotuose, greta miesto ar gyvenvietės, galime įtarti, kad ežeras eutrofikuojamas dėl žmogaus ūkinės veiklos“, - pasakojo A. Balevičius.

Išskiria dvi didžiausias problemas 

Tarp didžiausių blogybių, kurios daro žalą ežerų vandens kokybei, pašnekovas išskiria ūkininkų naudojamas trąšas. „Daug blogiau kada vos ne pusėje ežero baseino plyti dirbami laukai ir tų laukų erozijos produktai, ypač pavasarį ir rudenį per šlapiąjį sezoną, per melioracijos griovius pasiekia ežerus. Kita didžiausia problema, kurią mes pastebime, yra netinkamas srutų ir mėšlo sandėliavimas bei nesubalansuotas laukų tręšimas, pvz., laistymas srutomis, kai dideli kiaulininkystės kompleksai stengiasi jų atsikratyti nepaisydami tręšimo sezono bei viršydami tręšimo normas. Taip pat susirūpinimą kelia perteklinis tręšimas mėšlu“, - sakė pašnekovas.

Ūkininkams yra pateikiamos rekomendacijos, kiek azoto ir fosforo junginių maksimaliai galima įterpti į dirvą. Rengiant tręšimo planus, yra nustatyta, kad per metus 1 ha dirvos galima patręšti ne daugiau kaip 40 kilogramų fosforo ir 170 kilogramų azoto junginių. Jeigu šių rekomendacijų laikomasi, paisoma vandens apsaugos juostų ir zonų reikalavimų, kalvos ariamos statmenai šlaito nuolydžiui, neskatinant dirvos erozijos –  gamtai daroma žala turėtų būti minimali. 

„Ūkininkas pats turėtų protingai įvertinti situaciją. Pertręšus laukus, jo išaugintų daržovių kokybė pablogėja“, - pastebi A. Balevičius.

Paklaustas, ar ūkininkų naudojamų trąšų kontrolė vykdoma efektyviai, pašnekovas teigė to tiksliai pasakyti negalintis, nes situaciją mato tik iš šalies. Tačiau neneigė, kad kartais užfiksuojama pažeidimų vien važinėjant po ežerus ir darant jų tyrimus. 

„Tręšimo kultūra Lietuvoje yra daugiau mažiau normali, išskyrus šiaurinę Lietuvą – Mūšos ir Nemunėlio upių baseiną. Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų rajonuose iš didžiųjų kiaulininkystės kompleksų bent jau prieš tris metus, kai ten dirbome, srutos ant laukų buvo pilamos pakankamai dideliais kiekiais – dirva nuo jų vietomis būdavo net pažliugusi“, - prisiminė A. Balevičius. Ten, jo teigimu, iš tiesų reikėtų griežtesnės kontrolės.

Kurie ežerai problematiškiausi?

Kasmet valstybės mastu yra atliekamas vandens telkinių monitoringas, kurį vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Apie jo rezultatus yra rašęs ir GRYNAS.lt.

Paprastai per metus, kaip pastebi A. Balevičius, stebimos kelios dešimtys ežerų ir apie šeši-septyni šimtai stočių upėse. Ežerų tyrimus atlieka ir „Senasis ežerėlis“, tyrimus iš jų užsisako tiek Aplinkos ministerija, tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek privatūs užsakovai.

Talkšos ežeras
Talkšos ežeras
© Skaitytojo nuotr.

„Labiausiai nuo žmogaus veiklos yra nukentėję ežerai, esantys prie didelių miestų ir ten, kur vyko dideli hidrologinio režimo pokyčiai. Vienas problematiškiausių Lietuvoje – Rėkyvos ežeras prie Šiaulių. Ten nuolat šurmuliuoja įvairios komisijos, kišasi politikai, nepatenkinta visuomenė. 

Pagrindinė šio ežero problema ta, kad buvo nusausintas pelkių masyvas, stipriai pažemėjo vandens lygis ir ežeras pelkėja, yra sutrikdytas ežero ir jo baseino natūralus hidrologinis režimas. Kitas probleminis ežeras yra Talkša. Šis ežeras yra Šiaulių mieste, praeityje gavęs nemažai miesto pramonės nuotekų. Ant ežero kranto stovėjo „Elnio“ odų apdirbimo fabrikas, todėl pietinės pakrantės bei dalies ežero gruntai užteršti sunkiaisiais metalais. Dabar jis po truputį valomas, stengiamasi sutvarkyti aplinką, bet vėlgi jis valomas ne visai tame gale, kur dumblas užterštas sunkiaisiais metalais“, - atkreipė dėmesį A. Balevičius.

Vandens aplinkoje dažnai minėtosios medžiagos nusėda dumble ir kaupiasi gyvūnuose, augaluose. Jei valgome žuvį, kuri gyveno ir mito šiomis medžiagomis užterštu maistu, šios medžiagos patenka ir į mūsų organizmą.
Laura Stančė

Telšių mieste telkšantis Masčio ežeras irgi kelia nemenką susirūpinimą. Kaip mena A. Balevičius, kelios ežero įlankos buvo nestipriai užterštos sunkiaisiais metalais, nemažai į ežerą sutekėjo ir individualių namų nuotekų – tai lėmė prastą ežero ekologinę būklę.

„Ežeras buvo valytas keliais etapais, tačiau ne visai taip, kaip norėtųsi – valyti tik pakraščiai, pašalinti priekrantės augalų sąžalynai, tačiau neformuotos giluminės akvatorijos“, - aiškino pašnekovas.

Paprašytas įvardyti keletą pavyzdžių ežerų, kurie net ir tyvuliuodami prie didžiųjų miestų, gali pasigirti gera vandens kokybe bei nedidele tarša, A. Balevičius minėjo Ignalinos, Zarasų ežerus.

Aukštaitijos ežerai
Aukštaitijos ežerai
© VSTT nuotr.

„Aukštaitijoje esantys miestai, žinoma, nėra tiek pramoniniai kaip Šiauliai ar Telšiai, bet tokiuose miestuose kaip Ignalina, Visaginas esančių ežerų būklė tikrai nėra bloga. Nors Molėtų mieste telkšanti visa ežerų grandinė praeityje buvo teršiama miesto nuotekomis, mažesniuose miesteliuose, ypač tuose, kurie buvo orientuoti į turizmą, neturėjo pramonės, kuri generuotų nuotekas, ežerai buvo ir yra pakankamai švarūs“, - sakė A. Balevičius.

Namų buitinė chemija – tik lašas jūroje

Mokslininkai, tyrę prielaidas, kas leistų pasiekti geresnę vandens telkinių ekologinę būklę išskyrė, kad taršą bendruoju fosforu sumažintų uždraudimas naudoti fosforo turinčius chemikalus ne tik pramonėje, bet ir buityje. Yra nustatyta, kad fosforo junginiai turi tendenciją kauptis ežeruose, todėl griežtesnis reglamentavimas galėtų pasitarnauti gerinant bendrąją vandenų būklę.

Namuose žmonių naudojama buitinė chemija - įvairūs plovikliai, skalbikliai, higienos priežiūros priemonės - šalia ūkininkų trąšų ir pramonės daromos žalos ežerams atrodo tik kaip lašas jūroje.

Kaip aiškina A. Balevičius, taip yra dėl to, kad buitinė chemija kartu su nuotekomis teka į valymo įrenginius ir kai jau pasiekia vandens telkinius (paprastai išvalytos nuotekos leidžiamos ne į ežerus, o į upes), jeigu ir daro kokią nors žalą, tai nedidelę.

„Dauguma daugiau nei 1000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse veikiančių valymo įrenginių turi biologino valymo pakopą, todėl fosforas, kuris yra skalbimo priemonėse bei muiluose, yra gana sėkmingai pašalinamas – maždaug 90-95 proc. Taigi, ten, kur yra centralizuoti nuotekų valymo tinklai, fosforo ir azoto problema nėra tokia opi. Tačiau jeigu koks nors namų ūkis nelegaliai į drenažo sistemą išleidžia buitines nuotekas ir jos per melioracijos griovius pasiekia ežerus, tada šių detergentų poveikis yra ženklus. Bet tai nėra normali praktika, už tokius dalykus yra baudžiama“, - sakė bendrovės „Senasis ežerėlis“ direktorius.

Skalbimo milteliai
Skalbimo milteliai
© Shutterstock nuotr.

Susirūpinimą kelia „naujos kartos“ medžiagos 

Leidinyje „Lietuvos gamtos būklė“ vienas skyrius skirtas vandens telkinių problematikai aptarti. Santraukoje akcentuojama, kad didžiausią susirūpinimą Lietuvos mastu vandens aplinkai kelia „naujos kartos“ medžiagos - ftalatai ir organiniai alavo junginiai, fenoliai, etoksilatai, brominti bifenileteriai. Šios medžiagos daugeliu atveju nėra įtrauktos į vandens taršą reglementuojančius teisės aktus. Mokslininkai, prisidėję rengiant Lietuvos gamtinės aplinkos apžvalgą, konstatuoja, kad reikėtų esamus pavojingų medžiagų sąrašus atnaujinti bei reikalauti, kad įmonės turėtų elektroninę importuojamų, gaminamų ar naudojamų pavojingų medžiagų duomenų bazę. 

„Tai palengvintų bet kokių pavojingų medžiagų nustatymą žaliavose, ataskaitų teikimą ir kitų teisės aktų vykdymą bei užtikrintų geresnes sąlygas įmonių kontrolei“, - rašoma Lietuvos gamtinės būklės apžvalgoje, išleistoje 2013 metais.

Be abejo, tiek pati gamta, tiek gyvieji organizmai prisitaiko prie tam tikrų aplinkos pokyčių, tačiau šios sintetinės medžiagos šiandien naudojamos labai dideliais kiekiais ir ekosistemų nykimas dėl šių medžiagų stebimas dažniau nei prisitaikymas.
Laura Stančė

Savo ruožtu Baltijos aplinkos forumo (BEF) cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė mini ir dar vieną dokumentą, kuriame kalbama apie vandens taršą pavojingomis medžiagomis. Tai - aplinkos ministro patvirtinta Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa.

Jos teigimu, vandenų užterštumas pramoninėmis sintetinėmis medžiagomis šiai dienai stebimas visame pasaulyje, nors dažnu atveju Lietuvos aplinkoje nustatomi šių medžiagų kiekiai neviršija normų, susirūpinimą kelia šių medžiagų savybės. Jos kaupiasi organizmuose, yra patvarios, toksiškos, turi poveikį endokrininei sistemai. Iš kokių objektų ežerus pasiekia viena ar kita cheminė medžiaga, galite patyrinėti parsisiuntę ŠĮ gamtosaugos organizacijos parengtą dokumentą.

„Vandens aplinkoje dažnai minėtosios medžiagos nusėda dumble ir kaupiasi gyvūnuose, augaluose. Jei valgome žuvį, kuri gyveno ir mito šiomis medžiagomis užterštu maistu, šios medžiagos patenka ir į mūsų organizmą. Tačiau nėra atlikti Lietuvos ežerų ir juose gyvenančių žuvų tyrimai dėl šių cheminių medžiagų, nemanyčiau, kad kiekiai gali būti labai dideli. Suomijoje atlikti organinių alavo junginių tyrimai ežeruose ir ežerų žuvyse, parodė, kad aptinkami TBT kiekiai yra dešimt - šimtą kartų mažesni, palyginus su Baltijos jūra“, - aiškina BEF cheminių medžiagų ekspertė.

Neigiami poveikiai dažnai ignoruojami sąmoningai

Ji pabrėžia, kad ftalatų, bromintų difenileterių ir kitų medžiagų vadinimas „naujos kartos“ medžiagomis nėra tikslus, nes jos plačiai naudojamos jau gerus 50 -70 metų, tačiau dėl neigiamo poveikio, kuris nėra staigus, bet labai žymus, pradėtos riboti ir stebėti tik pastarąjį dešimtmetį.

Laura Stančė
Laura Stančė
© GRYNAS

„Kodėl taip nutiko? Pradėjus sintetinti medžiagas iš naftos produktų visas dėmesys buvo skiriamas sintetinių medžiagų naudingosioms savybėms ir ekonominei naudai - apie poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai nebuvo pagalvota. Šiandien, atlikus mokslinius tyrimus ir įvertinus aplinkos atsaką į platų pavojingų cheminių medžiagų naudojimą, vienareikšmiškai galima teigti, kad saugiausia tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai būtų, kad minėtas neigiamas savybes turinčios medžiagos iš viso nebūtų naudojamos gamyboje.

Visumoje, visi ežerai Lietuvoje yra pasmerkti anksčiau ar vėliau – po tūkstančio ar dešimties tūkstančių metų - pavirsti pelkėmis ir paskui miškais.
A. Balevičius

Taip pat reiktų pasižiūrėti, kokią funkciją atlieka šios pavojingos medžiagos – tarkime, ftalatai naudojami plastikui minkštinti plastikiniuose gaminiuose, kvapam „pernešti“ sintetiniuose kvepaluose ir pan. Dažnai tai tikrai nėra pirmo būtinumo reikalas, be kurio šiandieninis žmogus negalėtų apsieiti. Tačiau mūsų vartojimo įpročius formuoja gamintojai, kurie sąmoningai ignoruoja turimus duomenis apie neigiamą poveikį. Tuo metu laikotarpis tarp įrodymų apie medžiagos neigiamą poveikį surinkimo, pristatymo teisės aktų kūrėjams, pramonės komentarų surinkimo ir cheminės medžiagos naudojimo uždraudimo gali trukti ir 20 metų“, - pasakojo L. Stančė.

Anot jos, sutridžius ekosistemą, jos atkūrimas dažnu atveju yra žymiai sudėtingesnis, nei atsargumo principo laikymasis. „Tai įrodo ir DDT pesticido naudojimo pavyzdys - nors šią medžiagą naudoti uždrausta nuo 1970 m. pasauliniu mastu, tačiau aplinkoje jos aptinkama ir šiandien. Be abejo, tiek pati gamta, tiek gyvieji organizmai prisitaiko prie tam tikrų aplinkos pokyčių, tačiau šios sintetinės medžiagos šiandien naudojamos labai dideliais kiekiais ir ekosistemos dėl to nyksta dažniau, nei prisitaiko“, - sakė BEF specialistė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vieniems ruošiantis žemės gelmėse laidoti CO2, kiti perspėja apie pavojų ateities kartoms (31)

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tam tikra dalis CO 2 , apie 10-15 proc.,...

Po ilgo tyrimo pareigūnams pavyko pričiupti pažeidėją: medžiotojas naudojo nelegalius įrankius (17)

Šeštadienį Kauno rajone Dievogalos kaime po kelias savaites trukusio tyrimo Aplinkos apsaugos...

Baltarusiai atsakė dėl Neries vandens lygio kėlimo: galimybių nėra (83)

Baltarusija negalės padėti Lietuvai atstatyti kritiškai nusekusios Neries vandens lygio, teigiama...

Šiaurės Kanadoje užfiksuotas neįtikėtinas karščio rekordas (4)

Šiauriausiai esančioje Žemės gyvenvietėje užfiksuotas temperatūros rekordas. Šiaurės Kanadoje...

Feisbuke plinta zoologijos sodo gyvūnų nuotraukos: lankytojai sako, kad situacija baisesnė nei cirke (96)

Reaguodamas į socialiniame tinkle „Facebook“ plintantį vaizdo įrašą, kad Klaipėdos...

Top naujienos

Bernardas Gailius. Skvernelio viliotinis (14)

Seimo opozicija įvairiais balsais džiūgauja dėl premjero Sauliaus Skvernelio praėjusią...

Didesnio atlyginimo atsisakęs Kuzminskas: visi būsime Jono ir Domanto pagalbininkai (14)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmadienį pradėjo rinktis į stovyklą Palangoje. Vienas...

Eksministras prakalbo apie naują automobilių mokestį: gali tekti mokėti 80 proc. savininkų (559)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lietuvoje gali būti įvedamas...

Lietuva sužinojo „Eurobasket 2021“ atrankos turnyro varžovus (13)

Pirmadienį Miunchene ištraukti 2021 metų Europos čempionato atrankos turnyro burtai, kurie...

Venckienės viltys dužo: JAV teismas priėmė nepalankų sprendimą (467)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinti buvusi teisėja Neringa Venckienė jau nuo...

Naisių pavyzdžiu pasekusį „blaivų“ Žagarės vyšnių festivalį vieni jaunuoliai baigė areštinėje, kiti – traumatologiniame (2)

Kasmet trečiąjį liepos savaitgalį viename seniausių Lietuvos miestų – Žagarėje, vyksta...

Adomaitis – apie darbą be NBA milžinų, Kavaliausko sprendimą ir konkurencingą poziciją (6)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmadienį Palangoje pradeda pasirengimą Kinijoje vyksiančiam...

Krepšininkai buriasi į rinktinės stovyklą Palangoje: Mačiulis atvyko pamiršęs traumos padarinius (29)

Pirmadienį pasirengimą Kinijoje vyksiančiam pasaulio čempionui pradeda Lietuvos vyrų krepšinio...

Svarbiausi faktai apie lemtingus rinkimus: Ukraina bus kitokia (106)

Praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai komikas Volodymyras Zelenskis laimėjo triuškinamu...

Viena arba dviem valandomis trumpesnė darbo diena: lietuviai trokšta pokyčių (47)

Net septyni iš dešimties dirbančių Lietuvos įmonėse neatsisakytų, kad vasarą jų darbo tvarka...