fosforas

Ar tinkamai, sveikai maitinatės rodo ne tik savijauta, kūno svoris, bet ir dantų būklė. Jei dažnai tenka lankytis pas odontologą, viena iš priežasčių gali būti ir mityba, juo labiau, jei pareigingai puoselėjate dantų higieną – du kartus per dieną išsivalote dantis, tarpdančius valote tarpdančių siūl...

Nedideliame Saturno palydove, Encelade, mokslininkai aptiko fosforo – rečiausio iš šešių elementų, būtino mums žinomos gyvybės formos egzistavimui.

Rusijos kariškiai apšaudė fosforo sviediniais Odradokamiankos gyvenvietę Chersono srityje.

Dirva, kurioje auginami pomidorai, turi būti patręšta pakankamai, bet ne per gausiai, mat maisto medžiagų perteklius yra toks pat pavojingas kaip ir jų trūkumas!

Pasaulio žemės ūkis yra tiesiog priklausomas nuo fosforo, ir tai tampa problema – pusės pasaulio pasėlių derlingumas priklauso nuo šios pagrindinės trąšų sudedamosios dalies, kuri neatsinaujina ir tiesiogine prasme yra išplaunama.

Per pastaruosius 50 metų pasaulyje smarkiai padaugėjo „negyvųjų zonų“ – vietų vandenyse, kur dėl deguonies trūkumo negali klestėti beveik jokia gyvybės forma. Viena iš didžiausių dar „mirties zonomis“ vadinamų vietų pasaulyje yra Baltijos jūroje.

Profesionalai juokauja, kad norinti iš augalo paimti derlių, jam reikia duoti ir pakankamai maistinių medžiagų, nes niekas iš niekur neatsiranda. Kalbant paprasčiau – būtina tręšti.

Tradiciškai žuvis prisimename atėjus adventui, kai dažno lietuvio pietų ar vakarienės meniu bent kelis kartus per savaitę tampa be mėsos. Labai rekomenduoju šią tradiciją išlaikyti ir visus metus, nes žuvys jau nuo seno vertinamos kaip puikus aukštos kokybės baltymų, riebalų ir svarbių mikromedžiagų...

Nors vizualiai burokėlis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne itin patrauklus, tačiau ši lietuviška daržovė turi daugybę vitaminų ir neretai yra linksniuojama kaip tikras sveikatos šaltinis, teigiama pranešime spaudai.

Kale kopūstai, goji uogos, chia sėklos – super maisto titulą užsitarnavę tolimų šalių produktai, kuriuos pamėgo ir lietuviai. Tačiau mitybos specialistai teigia, kad šiuo metu tendencijos po truputį keičiasi vietinių ūkininkų naudai – į madą grįžta sezoniniai, gimtoje šalyje užauginti ekologiški pro...

Apie žuvį ir jos produktus sklando daugybė mitų. Sveikos mitybos specialistai neapsisprendžia, jūrinę ar gėlavandenę žuvį valgyti, liesą ar riebią, su garnyru ar be. Visuotinai sutinkama tik dėl to, kad žuvį žmogus turėtų valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Nepaisant to, ir lietuviai, ir kitų šalių...

Galbūt vėl galvojate kaip nustebinti šeimą šventiniu stalu, ieškote naujų patiekalų, nepatirtų skonių? Vis dėlto gydytojos dietologės pataria pirmiausia atsigręžti į patiekalų maistingumą ir naudingumą. Šįkart daugiau – apie žuvį.

Vėjažuvė arba vėjo tobis (lot. Belone belone) – vėjažuvinių (Belonidae) šeimos žuvis.

Moterys, besirūpindamos kitais, dažniausiai pamiršta save. Ir susirūpina tik tuomet, kai pajunta pirmuosius negalavimų simptomus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro laboratorinės medicinos gydytoja Onutė Petruškienė ragina moteris nedelsti – savo sveikata pasirūpinti, kol dar nevėlu, ir bent ka...

Kalėdų rytą DELFI redakciją pasiekė susirūpinusio skaitytojo laiškas, kuriame jis aprašo labai keistą nutikimą. Kūčių vakarą išmestos silkės liekanos šiukšlių kibire pradėjo švytėti.

Kaliningrado srityje naujai pastatyti penki nuotekų valymo įrenginiai buitines nuotekas valo nepakankamai, jeigu apskritai tai daro. O blogiausia tai, kad neišvalyti teršalai pasiekia ir Lietuvą. Tokią išvadą daro organizacija „Transparency International-Russia“, kartu su partneriais atlikusi tyrimą...

Netrukus bus pristatyta virtuali skaičiuoklė, kuria pasinaudoję kiekvienas iš mūsų galėsime pamatyti, kiek mūsų veikla prisideda prie Baltijos jūros eutrofikacijos arba, kitaip tariant, vandens žydėjimo, proceso. Prie šio virtualaus įrankio dirbo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos mokslininkai,...

Nereikia stebėtis, kad anksčiau pomidorai buvo skanesni ir braškės labiau kvepėjo, sako knygos „ Gamtinė žemdirbystė “ autorius Saulius Jasionis. „Tai ne sukurtos ar atvežtos veislės, bet ilgai Lietuvoje augintos, prisitaikiusios prie mūsų sąlygų. Kuo veislė artimesnė laukiniam protėviui, kuo mažiau...

GRYNAS.lt jau yra rašęs apie grėsmingas mokslininkų prognozės, kaip greitai pelkėja lietuviškieji ežerai ir kad ateityje galime netekti trečdalio iš jų. Kodėl? Pasirodo, ežerus nuodija ne tik ūkininkai, tręšdami laukus, ar pramonės objektai, veikiantys šalia vandens telkinių, bet ir kiekvienas iš mū...