Tušti maži miesteliai su senelių prieglaudomis prie bažnyčių, išnykę brandūs miškai ir kai kurios gyvūnų rūšys, - tokią Lietuvą 2030-aisiais piešia kai kurie gamtos ir urbanistikos ekspertai. Kiti prognozuoja šviesesnį rytojų, primindami darnios miestų plėtros perspektyvas: apleistų teritorijų tvarkymą ir žaliųjų miestų erdvių kūrimą.
Mintimis, kokia Lietuvos gamtosaugos situacija dabar ir 2030-aisiais dalijasi žinomas urbanistas, „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
GRYNAS.lt pasidomėjo, kaip Lietuvoje vyksta miestų plėtra – ar paisoma, Vakaruose tapusio norma, o Lietuvoje tik bandomo diegti vadinamojo darnios plėtros principo, kada planuojant miestų plėtimąsi, derinami socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai interesai.
Mindaugas Pakalnis piktinasi, kad Lietuvoje į šį principą dažnai neatsižvelgiama - miestų plėtra dažniausiai vyksta netausojant gamtos.
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje valdžia pasako: tik 10 procentų miesto plėtros gali eiti į išorę. Kitkam panaudokite savo vidinius resursus, perdirbkit tas teritorijas, kurios jau užstatytos, sugadintos, o nenaikinkit gamtos apie miestą“, - teigė ekspertas. Jis pabrėžė, kad politinės valios ir aiškios miestų plėtros vizijos buvimas padeda vakariečiams kiek galima labiau saugoti gamtą.
Tuo tarpu Lietuvoje, pasak jo, situacija priešinga. Kaip pavyzdį jis įvardina dabar rengiamų su miestų plėtra susijusių dokumentų kokybę.
M.Pakalnis tikina, kad išeitimi iš esamos situacijos turėtų būti bendras politikų sutarimas, kokią Lietuvą jie norėtų matyti po keliasdešimt metų ar dar vėliau.
„Reikėtų bendros šalies vizijos, bendro sutarimo, kaip mes vystom Lietuvą – ar kaip koncentruotų miestų, ar kaip vienkiemių šalį. Dabar yra didžiulis išsiskaidymas šiais klausimais. Teko klausti ir aukštų pareigūnų, kaip jie mato (šio klausimo sprendimą – red.past.). Atsakymas standartinis: čia savivaldos reikalas. Tai vadinasi, viena savivalda kuria vienkiemių miestą A, o kiti koncentruotą miestą B?“, - ironizavo architektas.
Jis piktinosi, kad jokios konkrečios vizijos šiais klausimais nepristatyta ir plačiai išreklamuotoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030”.
Miestų tuštėjimo metas
Urbanistas, „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad šalies didmiesčiuose, išskyrus sostinę, pastaruoju metu sparčiai mažėja gyventojų skaičius. Jis taip pat nurodo kitą tendenciją – didmiesčių rajonuose gyventojų daugėja.
„Bendrai žiūrint, per 5-6 metus daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų skaičius sumažėjo apie 10 procentų. <...> Tačiau periferijoje – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose – gyventojų skaičius šiek tiek auga“, - sako urbanistas.
Jis tikina, kad tokios tendencijos pastebimos, mat dalis gyventojų iš šalies periferijų, negalintys įpirkti būsto didžiuosiuose šalies miestuose, stengiasi įsigyti gyvenamąjį plotą šalia didmiesčių, dalis miestiečių emigruoja į užsienį. Iš didžiųjų miestų taip pat migruojama į priemiesčius, siekiant pabėgti nuo miesto šurmulio arba norint įsigyti pigesnį, tačiau komfortiškesnį būstą už miesto.
Gyventojų kaita iki 2030-ųjų
Paklaustas apie šalies gyventojų skaičių ateityje, urbanistas prognozavo, kad artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvos gyventojų ir toliau mažės. Rodydamas statistinius duomenis ir ekspertų atliktus skaičiavimus, M.Pakalnis tvirtino, kad 2030-aisiais Lietuva tikriausiai turės tik 2,5 mln. gyventojų.
„Vilnius turėtų būti panašus koks yra dabar – jame galėtų gyventi apie 550 tūkst. gyventojų. Klaipėda tik šiek tiek mažesnė – apie 174 tūkst. Tuo tarpu Kaune turėtų būti tik apie 300 tūkst. žmonių“, - remdamasis ekspertų skaičiavimais teigė architektas.
Jis pabrėžė, kad nuo 1989-ųjų iš šalies didmiesčių daugiausia gyventojų neteko Kaunas (tuomet mieste gyveno apie 420 tūkst. gyventojų), tuo tarpu Vilnius ir Klaipėda, nors ir sumažėję, išlaiko panašų gyventojų skaičių. Panašios tendencijos didmiesčiuose esą tikėtinos ir ateityje.
„Visiškai neaiški situacija po kelių dešimtmečių mažuosiuose miesteliuose. Ten greičiausiai bus špituolės – senelių prieglaudos prie bažnyčių. Jeigu artimiausiu metu ten neatsiras žmonėms ką veikti, situacija gali būti tragiška – ten nebeliks gyventojų“, - prognozavo urbanistas.
Dipolio sėkmės prielaidos
Pasidomėjus, kiek sėkmingas ateityje galėtų būti Vilniaus-Kauno dvipolio projektas, M.Pakalnis tvirtino, kad šis užmojis realus tik kaip ekonominis projektas, o ne kaip „fizinis dviejų miestų suaugimas“, kaip kad kartais teigiama viešojoje erdvėje.
Jo teigimu, Vilniaus ir Kauno dvipolio projektas galėtų būti vystomas kaip analogiškas Vienos ir Bratislavos bendradarbiavimas. Šie Austrijos ir Slovakijos miestai yra susiderinę, kuriose srityse jie konkuruos, o kur veiks bendrai. Pasak eksperto, minėti miestai buvo sutarę, kaip derins ekonominius interesus, pavyzdžiui, kad į Bratislavą skris pigių orų skrydžių bendrovė „Ryanair“, o į Vieną – ne, taip išvengiama bereikalingos konkurencijos. Panašią bendradarbiavimo schemą ėmė naudoti Vilnius ir Kaunas ir, pasak specialisto, ateityje tai reikėtų tęsti.
„Iš dalies dvipolio projektas jau dabar įgyvendinamas. Pavyzdžiui, sutarta dėl pigių skrydžių terminalo – „Ryanair“ į Kauną skraidina keleivius, Vilnius ir Kaunas čia nekonkuruoja. Miestai taip pat susitarė dėl logistikos centrų – kauniečių yra link Klaipėdos, Vilniaus – link Baltarusijos ir tokiu būdu bereikalingos konkurencijos išvengiama“, - kalbėjo architektas.
Jis pabrėžė, kad jeigu ir ateityje šis bendradarbiavimas bus tęsiamas, į Lietuvą bus labiau atkreipiamas dėmesys užsienyje. „Kaip ekonominis projektas jis mums yra labai svarbus – tokiu atveju mes tampame labiau matomi Europoje“, - akcentavo urbanistas.
