aA
Kiekvienas iš mūsų apsidairęs aplink save gali pastebėti, kiek daug pakuočių, kasdien naudojamų daiktų yra pagaminta iš plastiko, nepaisant to, kad ši medžiaga ilgai yra ir jos atliekos teršia aplinką. Kovodamos su plastiko tarša, patekimu į vandenynus, Europos Sąjungos valstybės stengiasi kuo daugiau plastiko atliekų išrūšiuoti ir perdirbti. Kaip tai daryti sekasi Lietuvai, ir kur atsiduria mūsų namuose sukauptos plastiko atliekos?
Atliekų sąvartynas
Atliekų sąvartynas
© Reuters / Scanpix

Augant ekonomikai, auga ir plastiko atliekų kiekis

Plastiko yra daug rūšių ir jo atliekų šaltiniai yra įvairūs, t. y. jo susidaro ir buityje (įvairios pakuotės, elektronikos įranga, žaislai ir pan.), ir pramonėje (statybų, paslaugų, transporto sektoriuje). Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis sako, kad susidarančių atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pasak A. Skinulio, augant ekonomikai vartojimas didėja, o kartu – ir plastiko atliekų kiekis. Be to, gamintojai kuria vis naujų gaminių, kurių sudėtyje yra plastiko – tai taip pat didina vartojimą ir atliekų kiekį.

A. Skinulis pateikia„Eurostat“ 2018-ųjų metų pabaigoje paskelbtus duomenimis, kurie rodo, ES daugiausia (net 74 proc.) plastiko pakuočių 2016 metais perdirbo Lietuva. Pagal šį rodiklį nuo Lietuvos gerokai atsiliko pažangiausiomis atliekų tvarkymo srityje laikomos Skandinavijos šalys ir Vokietija. Tiesa, specialistui ši statistika kelia abejonių.

„Paskelbti duomenys kelia abejonių jau vien dėl to, kad tapome daugiausia plastiko atliekų perdirbančia šalimi tarp visų ES šalių, šalimi, kuri aplenkia kur kas aukštesnę atliekų rūšiavimo kultūrą turinčias šalis“, – svarsto pašnekovas.

Tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Ieva Stulgytė pastebi, kad už teisingų duomenų pateikimą yra atsakingos įmonės, vykdančios šią veiklą – atliekų tvarkytojai. Duomenys yra tokie, kokius pateikia atliekų tvarkytojai ir kokius įpareigoja teikti teisės aktai. Kitaip tariant, duomenys yra vieši, oficialūs ir patikimi, todėl nenustatę pažeidimų negalime abejoti informacijos patikimumu.

Atliekų sąvartynas
Atliekų sąvartynas
© AFP / Scanpix

Svarbu susidariusių atliekų kokybė

Aplinkos ministerijos atstovė atkreipia dėmesį, kad atskiru srautu surenkamų plastiko atliekų kiekis didėja ne tik dėl didėjančio vartojimo, bet ir dėl to, kad gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, nes susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekis, anot jos, tendencingai mažėja.

Pašnekovė pateikia 2017 metų oficialius duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko atliekų. Didžiąją dalį jų – 57 proc. susidariusių plastiko atliekų sudarė plastiko pakuočių atliekos.

„Tam, kad šias atliekas būtų galima perdirbti, yra labai svarbi plastikinių atliekų kokybė. Kadangi riebalais, maisto likučiais ar pavojingomis medžiagomis užterštos plastikų atliekos negali būti perdirbamos. Iš bendro komunalinių atliekų srauto išrūšiuotos atliekos yra užterštos, tad perdirbimui nėra tinkamos arba perdirbti įmanoma tik tam tikrą jų dalį. Todėl didelę įtaką atliekų perdirbimui turi tinkamas atliekų rūšiavimas atliekų susidarymo vietoje. Džiugu pastebėti, kad nuosekliai vykdomas gyventojų švietimas ir skatinimas vengti vienkartinio plastiko gaminių, atsakingai rūšiuoti atliekas duoda rezultatus – kasmet daugėja rūšiuojančių gyventojų” – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė I. Stulgytė.

Vienkartinis plastikas
Vienkartinis plastikas
© Shutterstock

Lietuviai rūšiuoja noriai

Šiemet liepos mėnesį Aplinkos ministerija užsakė apklausą, kuria norėjo išsiaiškinti atliekų rūšiavimo Lietuvoje tendencijas. Atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis 52 proc. apklaustųjų nurodė, kad rūšiuoja visas atliekas. Pasak I. Stulgytės, tai geriausias rezultatas nuo 2015 m. (2018 m. – 47 proc., 2017 m. – 42 proc., 2016 m. – 43 proc., 2015 m. – 40 proc.)

Aplinkos ministerijos specialistė tęsia, kad rūšiuojantys atliekas dažniausiai nurodo, jog rūšiuodami jie prisideda prie aplinkos saugojimo – tokį rūšiavimo motyvą nurodė 84 proc. Antras pagal svarbą motyvas – rūšiuojant atliekas yra mažinamas sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis – 52 proc.. Trečiojoje vietoje yra motyvas, kad sukauptos antrinės žaliavos yra žaliavų ir energijos šaltinis – 31 proc. Ir tik ketvirtoje vietoje nurodomas motyvas – atliekų tvarkymo išlaidų mažinimas. Tai nurodo 23 proc. apklaustųjų.

Pašnekovės teigimu, toks nurodomų motyvų eiliškumas leidžia daryti prielaidą, kad vis daugiau visuomenės dėmesio yra skiriama aplinkos tausojimui, visuomenė šiuo požiūriu tampa sąmoningesnė.

Plastikas
Plastikas
© Shutterstock

Plastikinė pakuotė – viena populiariausių

Plastikinė pakuotė, pasak VŠĮ „Žaliasis taškas“ atliekų tvarkymo vadovo Roberto Dauskurto, yra viena iš populiariausių šiuo metu naudojamų pakuotės rūšių. Pašnekovas akcentuoja, kad dėl šios medžiagos patvarumo, į plastikines pakuotes pakuojami įvairiausi gaminiai: nuo maisto produktų, iki buitinių, elektronikos prekių ir t.t. Tačiau plastikas nėra biodegraduojanti medžiaga, t.y. ji nepūva, todėl užterštumas plastiko atliekomis yra viena didžiausių globalių aplinkosauginių problemų.

„Vien į vandenynus kasmet patenka apie 8 milijonai kubinių metrų plastiko atliekų. Be to, dauguma plastikinių gaminių yra gaminami iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių, o plastikų gamybai suvartojama apie 8 proc. visos pasaulyje išgaunamos naftos. Dėl to labai svarbu plastiką rūšiuoti, perdirbti bei stengtis sumažinti bereikalingą plastikinių pakuočių naudojimą, pvz. vienkartinius maišelius. Iš perdirbto plastiko gaminami įvairiausi gaminiai: vamzdžiai, naujos pakuotės, net rūbai ar asfaltui tinkamos medžiagos“, – aiškina atliekų tvarkymo specialistas.

Plastiko tarša
Plastiko tarša
© Shutterstock

Aplinkos ministerijos atstovė I. Stulgytė informuoja, kad nuo 2021 m. vidurio Lietuvoje, kaip ir visoje ES, nebus galima rinkai tiekti iš plastiko pagamintų vienkartinio naudojimo produktų: plastikinių ausų krapštukų, stalo įrankių (šakučių, peilių, šaukštų, lazdelių, lėkščių), taip pat šiaudelių, gėrimų maišiklių, prie oro balionėlių tvirtinamų ir jiems laikyti skirtų lazdelių, įskaitant ir jų detales.

„Aplinkos ministerija numatė bei įgyvendina ir priemones, kuriomis siekiama padidinti perdirbamų gaminių ir pakuočių pateikimą į rinką - šiuo metu yra peržiūrimi mokesčiai už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatant pakuočių atliekų perdirbimą skatinančius tarifus. Taip pat, nuosekliai yra vykdomas gyventojų švietimas ir skatinimas vengti vienkartinio plastiko gaminių, naudoti daugkartinius pirkinių maišelius, indus, puodelius ir kt.“, – aiškina I. Stulgytė.

Ji tęsia, kad dėl 2016 m. Lietuvoje įdiegtos vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos Lietuvai gerai sekasi surinkti vienkartines gėrimų pakuotes iš plastiko.

„2018 m. PET pakuočių surinkimas buvo 94 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų, kuri labai prisidėjo prie pakuočių atliekų perdirbimo, nes per šią sistemą surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama“, – tikina specialistė.

Atliekas perdirba

VŠĮ „Žaliasis taškas“ atliekų tvarkymo vadovas R. Dauskurtas GRYNAS.lt informuoja, kad Lietuvoje atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nurodo, jog atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Tuomet atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Tiesa, pabrėžtina, kad šios taisyklės galioja juridiniams asmenims.

„Taigi, iš esmės teisės aktai bet kokį juridinį asmenį, kuris generuoja atliekas, įpareigoja jas rūšiuoti, o atliekų tvarkytojas privalo paimtas atliekas sutvarkyti. Didžioji dalis plastikinių pakuočių atliekų yra perdirbama Lietuvos plastiko atliekų tvarkytojų, o pakuotės, kurios netinkamos Lietuvos perdirbėjams yra eksportuojamos į užsienio valstybes perdirbimui arba panaudojamos energijai gauti“, – paaiškina R. Dauskurtas.

Remiantis Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenimis, Lietuvoje yra registruotos 39 įmonės, kurios gali perdirbti plastiko atliekas. Jos tokiai veiklai turi taršos leidimus, ataskaitose nurodo, kiek ir kokių produktų susidarė atliekų perdirbimo metu. Iš perdirbto plastiko atliekų yra gaminama nauja produkcija – pavyzdžiui, hidroizoliacinės polietileno plėvelės, pakavimo juostos, šiukšlių maišai, vamzdžiai ir kt.

Kaip įveikti plastiko atliekų prakeiksmą: lietuviai dalinasi savo receptais
© Shutterstock

Akcentuoja rūšiavimo svarbą

Viena iš plastiko perdirbimo veiklą vykdančių įmonių AB „Plasta“ GRYNAS.lt tikina, kad visas plastikas 100 proc. gali būti perdirbtas. Pati bendrovė iš perdirbto plastiko gamina šiukšlių maišus. Jų per metus pagaminama daugiau nei 1 milijardą. 85 proc. produkcijos eksportuojama.

AB „Plasta“ technologinio skyriaus vadovas Tadas Kavaliauskas pabrėžia, kad atliekų perdirbimas prasideda nuo atliekų rūšiavimo.

„Rūšiuoti plastiko atliekas yra ypatingai svarbu visų pirma tam, kad jos patektų pas atliekų rūšiuotojus, o ne į sąvartynus. Turime perrinkimo, plovimo cechus. Daug laiko ir energijos sugaištame perrūšiuodami atliekas, nes ne visi teisingai jas paruošia“, – aiškina T. Kavaliauskas.
Pašnekovas akcentuoja, kad bendrovė vykdo kelias veiklas: perdirbimo ir gamybos. Per mėnesį, skaičiuoja T. Kavaliauskas, į įmonę atkeliauja apie 3000 t plėvelės atliekų.

„Mes, priešingai nei dauguma Europos, JAV ar Azijos perdirbėjų, gaminame išskirtinai iš 100 proc. antrinės žaliavos nenaudodami pirminės, t.y. naujai sukurto plastiko, kuris gaminamas iš naftos produktų“, – pasakoja specialistas.

Rūšiuojantys darbuotojai
Rūšiuojantys darbuotojai
© Shutterstock

Ar lietuviai išties moka rūšiuoti kokybiškai?

Nors Aplinkos ministerijos užsakyta gyventojų apklausos duomenys rodo, kad lietuviai aktyviai rūšiuoja atliekas ir jos sėkmingai perdirbamos, AB „Plasta“ technologinio skyriaus vadovas T. Kavaliauskas pabrėžia, kad įmonės veikloje naudoja tik 10 proc. panaudotų plėvelių, kurios atkeliauja iš Lietuvoje įsikūrusių atliekų rūšiuotojų. . Visą kitą antrinę žaliavą įmonė importuoja iš Skandinavijos šalių, Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos – tokių Europos valstybių, kuriose rūšiavimo kultūra labiau pažengusi.

Galėtume perdirbti visą Lietuvoje susidarantį panaudotą politileną, tačiau, deja, jis nėra tinkamai rūšiuojamas. Nerūšiuojamas, jis patenka į sąvartynus ir deginimo jėgaines“, – tikina pašnekovas.

T. Kavaliauskas skaičiuoja, kad kiekvienais metais plastiko daugėja visame pasaulyje 6-8 proc. (tarp jų ir išsivysčiusiose valstybėse). Anot jo, tai vyksta dėl vis didėjančio vartojimo bei netinkamo rūšiavimo. Plastikui patekus į deginimo jėgaines, jis sudeginamas, t.y. sunaikinama jau sukurta pridėtinė vertė, teršiama aplinka, didinama CO2 emisija.

„Apie plastikinių atliekų mažėjimą neverta net kalbėti“, – mano specialistas.

Žinoma, Lietuvoje iš perdirbto plastiko galima pagaminti ne tik šiukšlių maišus. Dar viena bendrovė UAB „Granulės“, atsižvelgiant į kliento poreikį, užsiima plastiko granulių gamyba.

„Mes patys esame perdirbėjai, perdirbame plastikinių pakuočių atliekas ir iš jų gaminame savo produktą“ – sako bendrovės aplinkosaugos vadovė Dovilė Usaitė.

Rūšiavimas
Rūšiavimas
© Shutterstock

Anot jos, plastiko atliekų , patenkančių į sąvartynus ar sudeginamų deginimo įrenginiuose, Lietuvoje turėtų mažėti, nes atsiranda vis daugiau įmonių, kurios perdirba plastiko atliekas. Tačiau, kita vertus, D. Usaitės teigimu, Lietuvai dar yra kur pasistiebti.

„Yra kur stengtis ir iš įstatyminės bazės pusės, ir iš pačių gyventojų sąmoningumo tinkamai rūšiuoti atliekas. Rūšiavimas svarbus, nes rūšiavimo metu atskiriamos priemaišos, kurios netinkamos perdirbimui (pvz.: popierius ir kartonas, metalas, maisto likučiais užterštos pakuotės)“, – tikina aplinkosaugos specialistė.

Ne visos plastiko atliekos tvarkomos Lietuvoje

Aplinkos ministerijos atstovė I. Stulgytė pabrėžia, kad Lietuvoje susidariusios plastiko atliekos neprivalo būti perdirbamos tik Lietuvoje. Anot jos, 2018 m. vasarą naujai priimtame žiedinės ekonomikos dokumentų pakete (atliekų direktyvose) yra pažymima, kad valstybės, sudarydamos nacionalinius atliekų tvarkymo planus, įvertintų galimybes bendradarbiauti kuriant tinkamas ir efektyvias atliekų tvarkymo sistemas.

„Tai reiškia, kad kiekviena valstybė gali pasirinkti ar diegti pajėgumus savo teritorijoje, ar išvežti perdirbimui į kitas valstybes“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė I.Stulgytė.

Pašnekovė tęsia, kad, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis, 2017 metais buvo eksportuota 34,4 tūkst. tonų plastiko atliekų, iš jų – plastikinių pakuočių 27,2 tūkst. tonos. Didžioji dalis iš eksportuojamų plastiko atliekų yra eksportuojamos perdirbimui, tačiau dalis atliekų yra naudojama ir energijai gauti.

„Lenkija, Rumunija ir Latvija yra pagrindinės šalys, į kurias vežama didžioji dalis eksportuojamų plastiko atliekų. Į Rumuniją, kurioje veikia didžiausias plastikinių pakuočių perdirbėjas „Greentech“, yra eksportuojamos PET pakuočių, surinktų per užstato sistemą, atliekos. 2017 metais tokių atliekų buvo eksportuota 11073 tonos“, – pabrėžia specialistė.

Rūšiavimas
Rūšiavimas
© Shutterstock

Kaip teisingai rūšiuoti plastiko atliekas?

Specialistų teigimu, tinkamas plastiko rūšiavimas yra viena iš svarbių priemonių, siekiant prisidėti prie taršos mažinimo. Lietuvoje pažanga šioje srityje taip pat yra akivaizdi. Jeigu teisingai surūšiuosime, mūsų atliekos bus perdirbtos. Tačiau kaip teisingai rūšiuoti plastiko atliekas?

Rūšiuojama plastikinė ir stiklinė pakuotė turėtų būti praplaunama, o tuo atveju, jei induose liko riebalų, praplauti reikia labai gerai. Indai, kuriuose buvo tepalai ar kitos pavojingos cheminės medžiagos neturėtų būti metami į geltonąjį – plastiko – rūšiavimo konteinerį, todėl aerozolio flakonėlius, tepalo bakelius, indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes reikėtų vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.1429

3 žingsniai, nuo kurių prasideda verslo tvarumas

Didžiosios tarptautinės kompanijos savo veiklą kryptingai vykdo judėdamos tvarumo link....

Miškininkų darbymetis: kur keliauja miškininkų surinkti kankorėžiai ir kam jie aižomi (1)

Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas....

Populiarėja naujas būdas panaudoti plastiko atliekas: įmonė išbandė kai ką naujo (7)

Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama...

Klaipėdoje – neeilinė gelbėjimo operacija: fontane rastas vėžlys (3)

Pasitaiko atvejų, kai kasdienius darbus paįvairina išties netikėtos užduotys. Taip nutiko ir...

Kuršių nerijos miškuose prasidėjo kirtimai: bus išbandyta danų patirtis (28)

Kuršių nerijoje pradėti vykdyti iki kovo vidurio truksiantys kirtimo darbai. Kertamos brandžios...

Top naujienos

VESK: siūloma parengti etapinį ribojimų atlaisvinimų planą (21)

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų...

Pilies gatvės prekybininkai prakalbo apie bandymus sužlugdyti jų verslą: kaltinimus pažėrė savivaldybei (43)

Vilniuje Pilies gatvėje prekyba užsiimantys tautodailininkai ir amatininkai sako, kad šiandien...

Aiškina ažiotažo sulaukusią paramą Kirkorovo koncerto rengėjams: subsidijos neskirti negalėjo (2)

Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį surengė bendrą posėdį,...

Ažubalis: ragus Putinui užsiauginti padėjo didžiosios ES valstybės (323)

Įvykiai JAV paveiks Lietuvą tiek, kiek Europa sugebės atsispirti supaprastintam žvilgsniui į...

Židiniai atsivėrė bent keliose Vilniaus įmonėse, protrūkių fiksuojama ir vaikų darželiuose (33)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Savaitgalį feisbuke siautėjęs, kolegas įžeidinėjęs ir grasinęs Rimas Bružas sulaukė ne tik kritikos, bet ir griežtos LRT vadovų reakcijos pasisakė ir R. Bružas, kita pusė kreipėsi į teisininkus (795)

Penktadienį LRT Radijo laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė pasidžiaugė...

Vokietijoje – nauji siūlymai: įprastos kaukės nebepakaktų virusologai perspėja: gali atnešti priešingą rezultatą (36)

Vokietija svarsto, ar pasekti Austrijos ir Bavarijos žemės pavyzdžiu, kur tapo privaloma viešajame...

Simona Nainė prisiminė skaudžias skyrybas su Jonu Nainiu: kai žmogus pasako, kad tavęs nemyli, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis (6)

Filmuose ar serialuose aktoriai įkūnija įvairius personažus: nusikaltėlius, herojus, humoristus....

Rožė už 500 eurų: įmantrios schemos apeiti ribojimus padeda ne visiems (84)

Griežtų karantino reikalavimų laikosi ne visi. Kai kurie sugalvoja įmantrių schemų ir griežtas...

Vietoj automobilių detalių – dešimtys tūkstančių litrų alkoholio

Praėjusią savaitę operacijų metu Kauno apskrities policijos kriminalistai kartu su kolegomis iš...