Pusė žiemos olimpinių žaidynių miestų liks be žaidynių

Anot Waterloo universiteto Kanadoje ir Insbruko vadybos centro Austrijoje mokslininkų, jeigu klimatas ir toliau šils tokiais tempais, kaip prognozuojama, tik 10 iš 19 žiemos olimpines žaidynes iki šiol organizavusių miestų bus pakankamai šalti ir snieguoti, kad galėtų rengti žaidynes 2050 m.
Citata
Iš kritulių labiausiai tikėtinas yra lietus, kuris dar labiau pažeistų ledo ir sniego paviršius. Pasak mokslininkų, tokios sąlygos – minkšti ir „lėti“ paviršiai – būtų itin nepalankios aukščiausio lygio varžyboms, be to per daug minkštas sniegas kelia pavojų sportininkų saugumui ir sveikatai.

Iki šio amžiaus pabaigos šis skaičius gali susitraukti iki šešių: žaidynes vėl sėkmingai organizuoti galėtų tik Albervilis Prancūzijoje (1992), Kalgaris Kanadoje (1988), Kortina d‘Ampecas Italijoje (1956), Sankt Moricas Šveicarijoje (1928, 1948), Solt Leik Sitis JAV (2002) ir Saporas Japonijoje (1972).

„Žiemos sporto šakų kultūriniam palikimui gresia didelis pavojus, - pranešime spaudai sakė tyrimui vadovavęs Kanados pasaulinio turizmo mokslinių tyrimų vadovas profesorius Danielis Scottas. – Šylant klimatui vis mažiau ir mažiau žiemos sporto tradicijomis garsėjančių regionų galės rengti žiemos olimpines žaidynes.“

Jei pasaulis ir imsis rimtų žingsnių suvaldyti klimato šiltėjimui bei reikšmingai sumažins išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, miestų skaičius, kuriuose amžiaus viduryje ir pabaigoje galėtų vykti žaidynes, vis tiek smarkiai sumažės.
Lietuvos delegacija Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių atidaryme

2050-aisiais bent keturiuose žiemos olimpinių žaidynių miestuose – įskaitant šiųmetinių žaidynių organizatorių Sočį – bus per šilta, kad varžybos juose galėtų vykti sėkmingai, net ėmus aktyviai kovoti su klimato kaita.

Detaliau susipažinti su Waterloo universiteto tyrimo išvadomis galite  ČIA.

Slidinėjimas... baloje

Pasak D. Scotto, jis ir jo kolegos vietovės „klimato patikimumą“ nustatė remdamiesi keletu kriterijų. Svarbiausi iš jų – tikimybė, jog paros minimali temperatūra išsilaikys žemiau nulio bei tikimybė, jog bus palaikomas bent 30 cm sniego sluoksnis (tikro ir dirbtinio sniego kombinacija), kurio reikia slidinėjimo varžyboms. 

Kaip rašoma tyrime, jeigu tam tikroje vietovėje paros žemiausia temperatūra laikysis aukščiau nulio, sniego ir ledo paviršiai tirps gerokai smarkiau dienos metu, kai temperatūra yra aukščiausia. Laikantis aukštesnėms temperatūroms dirbtinio sniego gamyba taip pat yra negalima. 

Iš kritulių labiausiai tikėtinas yra lietus, kuris dar labiau pažeistų ledo ir sniego paviršius. Pasak mokslininkų, tokios sąlygos – minkšti ir „lėti“ paviršiai – būtų itin nepalankios aukščiausio lygio varžyboms, be to per daug minkštas sniegas kelia pavojų sportininkų saugumui ir sveikatai. 

O ką darys mėgėjai?

Nors jų tyrimo objektas buvo žiemos olimpinės žaidynės, tyrėjai tvirtina, jog gauti rezultatai susirūpinimą turėtų kelti ne tik sportininkams profesionalams.
Klimatui šylant kyla grėsmė ir kai kuriems slidinėjimo kurortams

„Tai iš principo paveiks dalyvavimą lauke vykstančiose žiemos sporto šakose,“ – sakė D. Scottas. Netrukus per šilta varžytis bus ne tik tokiuose žiemos sporto mėgėjų traukos centruose kaip Vankuveris ir Šamoni. Temperatūros kyla viso pasaulio slidinėjimo kurortuose. 

„Likusios tinkamos vietovės bus gerokai aukščiau kalnuose. Tai reiškia, jog žmonėms teks vykti toliau, kad galėtų slidinėti. Kyla klausimas, ar jie bus tam pasiryžę? Ar slidinėjimas ir snieglenčių sportas išliks, jeigu nebeliks vietinių kalvų, kur mėgėjai galės treniruotis?“ – klausė tyrimui vadovavęs profesorius D. Scottas. 

Citata
2050-aisiais bent keturiuose žiemos olimpinių žaidynių miestuose – įskaitant šiųmetinių žaidynių organizatorių Sočį – bus per šilta, kad varžybos juose galėtų vykti sėkmingai, net ėmus aktyviai kovoti su klimato kaita.

Praėjusiais metais 75 žiemos olimpinių žaidynių medalininkai pasirašė atvirą laišką JAV prezidentui Barackui Obamai ragindami jį imtis veiksmų kovojant su klimato kaita ir skatinant atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Kaip profesionalūs sportininkai ir 23-ųjų milijonų žiemos sporto šakų mėgėjų atstovai klimato kaitą patiriame tiesiogiai, - buvo rašoma laiške. – Praėję metai buvo vieni šilčiausių istorijoje, o šią žiemą ir vėl matome sniego trūkumą ir ekstremalias oro sąlygas. Nėra jokių abejonių, jog mūsų žiemoms yra iškilusi grėsmė.“