Susiformavo paplūdimių laužuose
Mokslininkės teigimu, kai kuriuos plastiko elementus dar galima atpažinti – tai ir dantų šepetukai, plastikiniai įrankiai, įvairios virvelės ir panašiai. Kai plastikas susilydo su didesnio tankio medžiagomis, pavyzdžiui, akmenimis ar koralais, susiformavusi „uoliena“ nugrimzta į jūros dugną, kur, tikėtina, bus palaidota po nuosėdomis ir išliks tūkstančius, o gal net ir milijonus metų.
P. Corcoran ir jos komanda „iššukavo“ Didžiosios salos Kamilo paplūdimį ieškodami daugiau naujųjų uolienų ir plastiglomerato rado 21-oje vietoje. Geologės teigimu, žmonės jau rado plastiglomerato ir dar vienoje Havajų saloje. Ji mano, jog kitose pasaulio pakrantėse jo galima aptikti dar daugiau. Turint omeny, kiek daug plastiko atliekų patenka į vandenynus, plastiglomeratas turėtų būti išsibarstęs po visą planetą, tik, pasak P. Corcoran, iki šiol nebuvo pastebėtas ir aprašytas. Visame pasaulyje yra atvirai deginami didžiuliai atliekų kiekiai, taigi tikėtina, jog galima rasti ir gerokai didesnių išsilydžiusio plastiko sankaupų, iš kurių galėtų susiformuoti naujosios uolienos.
Naujos geologinės epochos žymė
Tiesa, ne visi mokslininkai sutinka, kad ateityje bus galima rasti plastiko fosilijų – pasak geofiziko Douglaso Jerolmacko iš Pensilvanijos universiteto, plastikas vis tik lydosi, o dėl tektoninių plokščių judėjimo uolienos turi ištverti didžiules temperatūras ir slėgius.
Geologas Philipas Gibbardas iš Kembridžo universiteto mano, jog susidarius tinkamoms sąlygoms plastikas galėtų vėl virsti nafta, iš kurios buvo pagamintas. Naujųjų uolienų atradėja P. Corcoran mano, jog kai kurie plastikai galėtų būti išsaugoti plonos plėvelės pavidalu, panašiai kaip priešistorinių lapų fosilijos. Galbūt kas nors kada nors ras tokią fosiliją iš šių dienų – su plastikinio butelio įspaudu.
Parengta pagal sciencemag.org ir geosociety.org medžiagą