„Kauno maratono“ idėja kilo per medaus mėnesį JAV

5 tūkstančiai bėgikų, 350 užsieniečių iš 36 valstybių, dešimtys Lietuvaičių su šeimomis bėgančių ne Lietuvoje – tokia birželio 12 dieną vykusio jau ketvirto „Kauno maratono“ dalyvių statistika. Didžiausiu vasaros bėgimo renginiu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse tapusio renginio idėja kilo dviem kauniečiams broliams, Vytautui ir Algirdui Pukiams, nusprendusiems, kad Kaunas nėra blogesnis už Rygą, Taliną ar net Bostoną ir yra nusipelnęs turėti savo bėgimo renginį.

Idėja, kilusi per medaus mėnesį

„Prieš 5 metus, dar neatėjus bėgimo kultūrai į Lietuvą, Kaune bėgdamas jauteisi kaip tikras klounas. Praeiviai keistai nužiūrėdavo, sulaukdavau įvairių juokingų replikų, o bėgimo renginių surasti buvo labai sunku. Jie vykdavo uždarose grupelėse, apie renginius dažniausiai žodis sklisdavo tik iš lūpų į lūpas. Su broliu nusprendėme tai pakeisti“, - atsiminimais dalinosi A. Pukis.

Tiesa, didžiausio vasaros bėgimo Lietuvoje organizatorius prisipažįsta, kad dar iki 2011 metų medaus mėnesio kelionės į Jungtines Amerikos valstijas bėgiojo nedaug., Čia meile bėgimui jis užsikrėtė nuo brolio Vytauto, dirbančio gydytoju.

„Pamenu, kai Algirdas atvyko į svečius aš jau buvau sudalyvavęs ne viename bėgimo renginyje, įveikęs pusės maratono distanciją. Bėgiojau ir jam atvykus, iš pradžių išeidavau pasitreniruoti vienas, kol galiausiai prisijungė ir Algirdas. Po kelių savaičių treniruočių jis jau įveikė savo pirmąjį oficialų bėgimo renginį, nubėgo 10 kilometrų Monte Sano bėgime, Alabamoje. Vėliau pradėjome diskutuoti, kad tokių renginių labai mažai Lietuvoje. Visgi, kodėl Kaunas yra blogesnis už Niujorką, Bostoną, Londoną ar net Taliną su Ryga, kurie turi tikrai didelius bėgimo renginius? Lietuvoje tuo metu panašus renginys vyko tik Vilniuje“, - pasakojo V. Pukis.

Entuziazmo pagauti broliai dar 2011 metais užregistravo „Kauno maratono“ internetinę svetainę. Nors pirmas maratonas įvyko tik 2013 metais, bet pritraukęs bene 2 tūkstančius bėgikų tapo didžiausiu vasaros bėgimu Lietuvoje. Vytautas renginį parėmė finansiškai, o visų organizacinių darbų Kaune ėmėsi Algirdas.

Bemiegės naktys diskutuojant apie renginį

Kaip pastebi broliai Pukiai, visgi „Kauno maratonas“ nebuvo vienos dienos sprendimas ir jam buvo išties daug ruoštasi. Kartu su renginiu, buvo įkurtas ir „Kauno maratono klubas“, pirmieji jo nariai, tai profesionalūs ir mėgėjai bėgikai, kurie bėgioja tiek Lietuvoje, tiek ir važinėja į kitų šalių bėgimus.

„Daug laiko praleidome diskutuodami su broliu, draugais ir kitais bėgikais apie bėgimo renginius, kas juose svarbu dalyvaujančiam, kas yra gerai organizuotas renginys ir kas erzina dalyvius. Ieškojome, kaip „Kauno maratoną“ nuo pradžių padaryti aukšto lygio renginiu. Žiūrėjome ir kaip jį padaryti patrauklų Kauno gyventojams, svečiams. „Kauno maratonas“ nuo pirmo renginio turėjo būti šventė tiek dalyviams, tiek ir visam miestui. Net sunku suskaičiuoti, kiek vakarų buvo praleista tiesiog kalbantis apie bėgimo renginius, planuojant ir analizuojant juos“, - pasakojo Vytautas pridurdamas, kad visiškai pasitikėjo Algirdu. 2016 metais į ketvirtą „Kauno maratoną“ jau atvyko 5 tūkstančiai dalyvių iš 36 pasaulio valstybių. Ateityje tikimasi, kad renginio dalyviai bus skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, o maratono distancijos dalyviai bėgs ne du ratus, po 21 kilometrą, o vieną, 42 kilometrų ir 195 metrų ratą.

Paklausti apie projekto finansinę pusę, broliai vieningai atsako, kad „Kauno maratonas“ nebuvo kuriamas kaip komercinis projektas. Nors jis yra vykdomas skatinant verslą investuoti į jį ir kartu augti, bet Algirdas jį organizuoja savanoriškai, be atlygio, o jei po renginio lieka pelno, jis yra skiriamas „Kauno maratono klubo“ sportininkams paremti, treniruočių stovykloms ar apmokant kelionių į varžybas išlaidas.

Šiuo metu klubas lengvosios atletikos federacijos varžybose yra iškovojęs antrą vietą, o į olimpiadą vyks klubo nariai – Rasa Drazdauskaitė ir Remigijus Kančys. Klubas iš viso vienija apie 30 profesionalių sportininkų ir 70 mėgėjų.

Pasiektas tarptautinis pripažinimas

2017 metais 5 metų jubiliejų minėsiantis renginys tapo ne tik neatskiriama miesto dalimi, yra įtrauktas į Kaunas kultūros sostinė 2022 metai projektą, šiemet buvo rengiamas Lietuvos maratono čempionatas, bet ir sulaukia vis daugiau tarptautinio įvertinimo.

„Kauno maratonas“ priklauso tarptautinei ilgųjų nuotolių ir maratonų (AIMS) asociacijai, mūsų maratono ir pusės maratono trasa yra sertifikuota tarptautinių ekspertų ir joje galima siekti pasaulio rekordų. Kiekvienais metais sulaukiame ir daugiau dėmesio iš tarptautinių sporto leidinių. Renginį jau aprašė tarptautinis „Distance running“ žurnalas, šiemet Europos atletikos federacija savo tinklalapyje paskelbė straipsnį, „Kauno maratoną“ pavadindama perspektyviu ir augančios reputacijos renginiu. Nenuostabu, kad šią vasarą į renginį atvyko ir bėgikai iš Kenijos, kurie pagerino trasos maratono rekordus ir laimėjo pagrindinį prizą ir buvo pirmieji kėlę skulptoriaus Algio Kasparavičiaus kurtas taures“, - pasakojo A. Pukis.

Lietuviai bėga visame pasaulyje

Kiekvienais metais renginys dėmesio sulaukia vis daugiau ir užsienyje gyvenančių Lietuvių tarpe. Bėgikams startuojant Kaune, vyksta ir nuotoliniai „Kauno maratono“ bėgimai visame pasaulyje. Algirdas mini, kad tai jų draugo Romano Zonotovičiaus iniciatyva.

„Pirmojo maratono metu labai norėjome, bet negalėjome sugrįžti į Lietuvą ir sudalyvauti bėgime. Tad su kitais Lietuviais surengėme bėgimą San Franciske. Sumokėjome organizatoriams startinius mokesčius, pasirengėme sau trasą ir sudalyvavome varžybose. Nors mūsų laiko niekas nefiksavo ir į prizus nepretendavome, bet po renginio mus paštu pasiekė medaliai, marškinėliai ir kiti renginio atributai. Emigrantams tai itin svarbus renginys“, - pasakojo R. Zonotovičius.

Kiekvienais metais prie idėjos, bėgti „Kauno maratone“ nuotoliniu būdu, prisijungia vis daugiau žmonių ir Lietuvių bendruomenių. 2017 metais tikimasi, kad penktojo bėgimo metu užsienyje „Kauno maratone“ bėgs keli šimtai Lietuvių, kurie tokiu būdu bent mintimis galės sugrįžti į tėvynę.