
Net 15 šalių skelbia apie tai, jog ieško rekordiškai daug darbuotojų, skaičius šiuo metu didžiausias nuo tyrimo pradžios 1962 m.. Tai – Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Ispanija, Olandija, Norvegija, Švedija, Anglija, Suomija, Kanada, Meksika ir JAV.

Darbdaviai pirmumą teikia mokymams
Ieškodami būdų išlaikyti esamus ir pritraukti naujus darbuotojus, darbdaviai stengiasi atrasti ir pritaikyti specialius naudų paketus. Anot tyrimo, ieškantys finansininkų darbdaviai siūlys vis daugiau mokymų, kvalifikacijos kėlimo kursų bei lanksčias darbo vietas. Pritraukiant gamybos sektoriaus darbuotojus, bus ieškoma būdų įvesti lankstesnius darbo grafikus, nors dauguma darbuotojų ir turi būti darbo vietoje. Darbuotojų itin stinga statybų sektoriuje, tad darbdaviai privalės didinti atlyginimus, ieškodami motyvuotų darbuotojų.
Tad daugiau laisvų darbo vietų turinčios organizacijos privalės daugiau paplušėti. Siekiantys pritraukti daugiau darbuotojų, turės papildomai siūlyti naudų paketus. O organizacijos, neplanuojančios didinti darbuotojų skaičiaus, turės prabangą nieko nekeisti.

Vis populiarėja pagreitintos programos, skirtos tiek techniniams, tiek minkštiesiems įgūdžiams gerinti. Jomis naudojasi net 7 iš 10 darbdavių. 69% iš apklaustų įmonių įsidiegė tobulinimo programas, kurių trukmė 6 savaitės ir mažiau: 56% renkasi pagreitintos kvalifikacijos tobulinimo programas, 55% kvalifikacijos kėlimo programas su minkštais įgūdžiais (iki 6 savaičių). Tuo tarpu, ilgesni mokymai, reikalaujantys 6 ar daugiau savaičių, yra retesni, tačiau irgi svarbūs darbdaviams: 52% naudoja techninių įgūdžių programas (daugiau nei 6 savaitės), 50% renkasi karjeros konsultacijas bei 50% diegia kvalifikacijos tobulinimo programas (ilgesnes nei 6 savaites).

„Kaip rodo mūsų tarptautinis tyrimas, daugelis darbdavių imsis veiksmų kvalifikacijos kėlimo bei lankstumo didinimo srityse, tad šių sričių sutvarkymas tampa savotiška norma. Teigčiau netgi, kad be lankstumo ir mokymų darbuotojams bei vadovams, įmonės ne tik nepritrauks naujų, bet ir praras dalį esamų talentų. Naujas reiškinys yra tai, kad beveik penktadalis darbdavių yra pasirengę sumažinti savo lūkesčius kandidatams. Manyčiau, kad Lietuvoje taip pat priėjome ribą, kai reikia įsivertinti, ar neieškome, ko nebūta“, – apibendrina B. Petikonis-Šabanienė.