aA
Lietuva turi bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos Sąjungoje. Nuo nepriklausomybės atgavimo darbuotojų šalyje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Nors imigracijos tempai didėja, tačiau ekspertai pateikia liūdnas darbo rinkos prognozes.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nepalankios ilgalaikės demografinės tendencijos, technologijų pažanga, dėl darbuotojų migracijos ryškėjantys regioniniai skirtumai – pagrindiniai Lietuvos darbo rinkos iššūkiai, nuo kurių sprendimo priklausys, kokias darbo vietas turėsime ateityje ir kokią gerovę susikursime.

Tokias naujausias tendencijas antradienį Lietuvos banko (LB) surengtoje ekonomikos konferencijoje pateikia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, paskutinių metų statistika rodo, kad migracijos balansas Lietuvoje nuo 1992 m. pirmą kartą yra teigiamas. Didžiąja dalimi prie šio teigiamo balanso esą prisidėjo migracija iš trečiųjų šalių.

„Tačiau palyginus lietuvių kilmės emigrantų ir trečiųjų šalių imigrantų grįžimą į Lietuvą, lietuvių migracijos balansas, nors skaičiai mažėja, vis dėlto yra neigiamas. Tuo metu iš trečiųjų šalių imigracijos srautas padidėjęs, jis šiais metais pirmą kartą lemia teigiamą rezultatą“, – įžvalgomis dalijasi LB atstovas.

Kaip toliau dėsto V. Vasiliauskas, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai esą gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams.

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą V. Vasiliauskas tikina, kad ateitis be jokios abejonės susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis, todėl šalies prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija. „Atsižvelgiant į mūsų situaciją darbo rinkoje, neigti emigracijos procesus ir jų įtaką būtų neatsakinga. O kur sudėlioti akcentus, – nacionalinis sprendimas“, – sako jis.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Scenarijai nėra saulėti

Vertinant istorinius duomenis, kuriuos naudoja, projektuodami į priekį tiek Europos Komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), projekcijos – pakankamai tamsios, sako V. Vasiliauskas.

„Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos Sąjungoje. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu“, – teigia V. Vasiliauskas

Tuo metu žvelgdamas į tolimesnes tendencijas, jis pateikia liūdnesnių prognozių – esą 2060 m., jei išsilaikytų tokie pat darbo jėgos mažėjimo tempai, galima kalbėti apie šiek tiek daugiau nei milijoną darbuotojų.

Vis dėlto, kaip teigia V. Vasiliauskas, šių metų duomenys nuteikia optimistiškiau – yra galimybė perlaužti šią tendenciją. „Reikia nepamiršti, kad mes veikiame bendroje rinkoje, kurioje – laisvas asmenų judėjimas. Todėl su gyvenimo kokybės kėlimu, galime tikėtis reemigracijos bangos ir nemanau, kad mums reikėtų vengti migracijos iš trečiųjų šalių“, – įsitikinęs V. Vasiliauskas.

Lietuvos darbo rinka – bene labiausiai nukraujavusi ES + laukia dar ne vienas sunkus iššūkis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Bandymas gaivinti regionus nėra Sizifo darbas

Kalbėdamas apie regioninę politiką, LB atstovas kelia klausimą, kur Lietuva turėtų koncentruotis – ar mums reikia visa apimančios regioninės politikos, ar turėtume koncentruotis į didžiuosius miestus: „Bandymas gaivinti regionus nėra Sizifo darbas.“

„Kalbant apie nedarbo situaciją didžiuosiuose miestuose ir regionuose, turime du skirtingus paveikslus – iki krizės nedarbo lygis daugmaž buvo visur vienodas, po 2008 m. ekonominės krizės – nedarbo lygis regionuose yra dvigubai didesnis nei miestuose“, – dėsto V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, darbo jėgos Lietuvoje yra pakankamai, tik kyla klausimas, ar ji prieinama – ar yra noro darbuotis.

Technologinei pažangai vis labiau keičiant darbo pobūdį ir poreikius, esą gali ir toliau didėti regionų atskirtis – gerai apmokamos darbo vietos dažniau kuriamos didmiesčiuose, pritraukdamos gabiausius darbuotojus iš regionų.

Lietuvos darbo rinka – bene labiausiai nukraujavusi ES + laukia dar ne vienas sunkus iššūkis
© DELFI / Domantas Pipas

Robotizacija paveiks visus

Viena iš besitraukiančios ir senstančios visuomenės galimybių, o kartu ir grėsmių – technologinė pažanga ir spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra. Kaip rodo EBPO tyrimas, robotizacijos tikimybė, arba atskirų darbo vietų automatizacijos tikimybė, Lietuvoje yra daugiau nei 50 proc.

Darbo jėgos tendencijos nėra pozityvios. Kalbant apie našumą, akivaizdu, kad automatizacija – realybė. Nereikia įsivaizduoti, kad robotizacija nužudys darbo rinką. Ne, vyksta transformacija ir ekonomikos perskirstymas. Nematyčiau to kaip pasaulio pabaigos“, – įsitikinęs V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, automatizacija didina darbo našumą ir gali padėti Lietuvai atremti menkstančios darbuotojų pasiūlos iššūkius. Tačiau tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus.

Tačiau jau dabar, EBPO duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką – jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to, ekspertų įsitikinimu, Lietuva turi judėti link tokios švietimo sistemos, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą. Tai esą yra vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju, pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.1538

Verslumas Lietuvoje: 2 iš 3 lietuvių skeptiškai vertina šalies palankumą pradėti verslą

Du iš trijų mano, kad Lietuvoje sunku tiksliai suprasti verslą reglamentuojančius įstatymus, taip...

Gruževskis – apie nurašytus asmenis: jiems susirasti darbą – itin sudėtinga (16)

Potencialius darbuotojus vertinant ne tiek pagal darbines kompetencijas ir įgūdžius, o pagal...

Karjerą Lietuvoje padarę užsieniečiai: svetur bendraamžiai tokių galimybių neturi (4)

Tarp į Lietuvą atvykstančių žmonių yra ir nemažai kvalifikuotų specialistų, kurie čia...

Šiems asmenims surasti darbą – sunkiausia (32)

Ir apčiuopiama dalis darbdavių, ir nemažai darbuotojų Lietuvoje ieškančiuosius darbo vis dar...

Šiuo metu prastai apmokamas darbas ateityje turės didžiules galimybes (63)

2019 m. spalio mėnesį „ Paylab “ atliko mokytojų atlyginimų tyrimą. Pedagogų uždarbis...

Top naujienos

Valdančiuosius palikęs Žemaitaitis: man gaila Karbauskio (196)

Praėjusią savaitę Seimas slaptu balsavimu nusprendė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos...

Siūlo naujus mokesčius, bet atsisako milijonų: kitąmet iš valstybės įmonių bus mažiau pinigų (63)

Pastaraisiais metais valstybės valdomos įmonės vis labiau prisidėdavo prie valstybės biudžeto....

Kova Seime tęsiasi: Širinskienė dėl Pranckiečio kreipėsi į etikos sargus (74)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos ir...

Berlyne per paskaitą nužudytas buvusio Vokietijos prezidento sūnus papildyta (18)

Berlyne paskaitos metu nužudytas 59-erių metų amžiaus Fritzas fon Weizsackeris – buvusio...

Žlugo jau antroji Henytės sūnaus Enriko Doktor santuoka: teismas išskyrė jį ir kito kriminalinio pasaulio atstovo dukrą

Kauno apylinkės teismas trečiadienio rytą baigė nagrinėti ir patenkino šešėlio pasaulio...

Rusijai sunkiai sekasi įgyvendinti didžiąją Putino svajonę (355)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadinamieji nacionaliniai projektai – išlaidų planai,...

Prieš ar po pusryčių valytis dantis: ekspertai dažniausiai turi vieną atsakymą (46)

Klausimas, kasdien neduodantis ramybės: kada valytis dantis – prieš pusryčius ar po jų? Į jį...

Kalėdoms besiruošianti Klaipėda priėmė drastišką sprendimą: bus nelabai gera staigmena

Ilgus metus šventiniu laikotarpiu Klaipėda dabino dvi egles, tačiau šiais metais Atgimimo...

Kaip be vargo išsirinkti tinkamą kosmetiką: svarbūs keli esminiai dalykai

Šiandien kosmetikos priemonių pasiūla tokia didelė, tokia plati ir įvairiapusė, kad labai...