Nepalankios ilgalaikės demografinės tendencijos, technologijų pažanga, dėl darbuotojų migracijos ryškėjantys regioniniai skirtumai – pagrindiniai Lietuvos darbo rinkos iššūkiai, nuo kurių sprendimo priklausys, kokias darbo vietas turėsime ateityje ir kokią gerovę susikursime.

Tokias naujausias tendencijas antradienį Lietuvos banko (LB) surengtoje ekonomikos konferencijoje pateikia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Anot jo, paskutinių metų statistika rodo, kad migracijos balansas Lietuvoje nuo 1992 m. pirmą kartą yra teigiamas. Didžiąja dalimi prie šio teigiamo balanso esą prisidėjo migracija iš trečiųjų šalių.

„Tačiau palyginus lietuvių kilmės emigrantų ir trečiųjų šalių imigrantų grįžimą į Lietuvą, lietuvių migracijos balansas, nors skaičiai mažėja, vis dėlto yra neigiamas. Tuo metu iš trečiųjų šalių imigracijos srautas padidėjęs, jis šiais metais pirmą kartą lemia teigiamą rezultatą“, – įžvalgomis dalijasi LB atstovas.

Kaip toliau dėsto V. Vasiliauskas, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai esą gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams.

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą V. Vasiliauskas tikina, kad ateitis be jokios abejonės susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis, todėl šalies prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija. „Atsižvelgiant į mūsų situaciją darbo rinkoje, neigti emigracijos procesus ir jų įtaką būtų neatsakinga. O kur sudėlioti akcentus, – nacionalinis sprendimas“, – sako jis.

Vitas Vasiliauskas

Scenarijai nėra saulėti

Vertinant istorinius duomenis, kuriuos naudoja, projektuodami į priekį tiek Europos Komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), projekcijos – pakankamai tamsios, sako V. Vasiliauskas.

„Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos Sąjungoje. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu“, – teigia V. Vasiliauskas

Tuo metu žvelgdamas į tolimesnes tendencijas, jis pateikia liūdnesnių prognozių – esą 2060 m., jei išsilaikytų tokie pat darbo jėgos mažėjimo tempai, galima kalbėti apie šiek tiek daugiau nei milijoną darbuotojų.

Vis dėlto, kaip teigia V. Vasiliauskas, šių metų duomenys nuteikia optimistiškiau – yra galimybė perlaužti šią tendenciją. „Reikia nepamiršti, kad mes veikiame bendroje rinkoje, kurioje – laisvas asmenų judėjimas. Todėl su gyvenimo kokybės kėlimu, galime tikėtis reemigracijos bangos ir nemanau, kad mums reikėtų vengti migracijos iš trečiųjų šalių“, – įsitikinęs V. Vasiliauskas.

Bandymas gaivinti regionus nėra Sizifo darbas

Kalbėdamas apie regioninę politiką, LB atstovas kelia klausimą, kur Lietuva turėtų koncentruotis – ar mums reikia visa apimančios regioninės politikos, ar turėtume koncentruotis į didžiuosius miestus: „Bandymas gaivinti regionus nėra Sizifo darbas.“

„Kalbant apie nedarbo situaciją didžiuosiuose miestuose ir regionuose, turime du skirtingus paveikslus – iki krizės nedarbo lygis daugmaž buvo visur vienodas, po 2008 m. ekonominės krizės – nedarbo lygis regionuose yra dvigubai didesnis nei miestuose“, – dėsto V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, darbo jėgos Lietuvoje yra pakankamai, tik kyla klausimas, ar ji prieinama – ar yra noro darbuotis.

Technologinei pažangai vis labiau keičiant darbo pobūdį ir poreikius, esą gali ir toliau didėti regionų atskirtis – gerai apmokamos darbo vietos dažniau kuriamos didmiesčiuose, pritraukdamos gabiausius darbuotojus iš regionų.

Robotizacija paveiks visus

Viena iš besitraukiančios ir senstančios visuomenės galimybių, o kartu ir grėsmių – technologinė pažanga ir spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra. Kaip rodo EBPO tyrimas, robotizacijos tikimybė, arba atskirų darbo vietų automatizacijos tikimybė, Lietuvoje yra daugiau nei 50 proc.

Darbo jėgos tendencijos nėra pozityvios. Kalbant apie našumą, akivaizdu, kad automatizacija – realybė. Nereikia įsivaizduoti, kad robotizacija nužudys darbo rinką. Ne, vyksta transformacija ir ekonomikos perskirstymas. Nematyčiau to kaip pasaulio pabaigos“, – įsitikinęs V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, automatizacija didina darbo našumą ir gali padėti Lietuvai atremti menkstančios darbuotojų pasiūlos iššūkius. Tačiau tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus.

Tačiau jau dabar, EBPO duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką – jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to, ekspertų įsitikinimu, Lietuva turi judėti link tokios švietimo sistemos, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą. Tai esą yra vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju, pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (100)