Įsibėgėjant pramonės revoliucijai 4.0 (angl. Industry 4.0), įmonės investuoja į procesų skaitmenizavimą, tačiau technologijų kaita yra tokia sparti, kad ne visada organizacijos spėja išnaudoti visą atsinaujinimo potencialą, vis atsiranda dar naujesnių pasiūlymų.
„Kadangi žmogus (darbuotojas) iš prigimties nėra linkęs keistis, organizacijos kinta lėčiau nei technologijos. Todėl svarbu esamiems ir būsimiems darbo rinkos dalyviams suvokti ne tik technologijas, bet ir organizacijų valdymą“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prodekanas Kęstutis Duoba.
Kitaip tariant, jei įmonė, skaitmenizuodama dalį savo paslaugų, investavo, pritaikydama jas nori pajusti technologijų teikiamą grąžą prieš dar kartą įvesdama naujoves.
Buvęs „Harvard Business Review“ redaktorius Tedas Levittas teigė, kad kūrybiškumas svarbu, bet daugelis žmonių nesupranta, kaip organizacijos veikia ir todėl pateikia netinkamus sprendimus vadovui ar klientui.
„Vadovaukimės organizacijos misija, mąstykime, ko ateityje prireiks mūsų vartotojams, o tuo pačiu išdėliokime veiklas paprastais ir išorei suprantamais žingsniais. Tik tada galima tikėtis didesnio pritarimo ir sėkmės“, – rekomendavo Kęstutis Duoba.
Šioje vietoje atsiranda aktualus žmogaus indėlis – gebėti planuoti procesus, numatyti pokyčius rinkoje ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Reikia mokytis bendradarbiauti su robotais
Nuotolinėje konferencijoje „Ateities profesija (ne) egzistuoja?“ dr. Kęstutis Duoba pažymėjo, kad pritaikant vis daugiau technologijų ir robotizuojant darbo rinką, numatomas darbo laiko trumpėjimas, kuris leis atsirasti naujoms laisvalaikio formoms. Keičiantis kompetencijų suvokimui ir didėjant stresui, palankus bus ir naujų sveikatinimo paslaugų atsiradimo laukas.
„Naujos profesijos ar veiklos atsiranda kiekvienais metais ir jos nuolat keisis, todėl ne į jas reikia koncentruotis, o į pamatinius gebėjimus ar išskirtinumus. Sėkmingi darbo rinkos dalyviai pasižymi ir panašu, kad toliau pasižymės tarpdiscipliniškumu, verslumu, analitiškumu ir kūrybiškumu“, – pasakojo K. Duoba.
Tokios naujos profesijos kaip produktyvumo specialistas, asmeninis sveikatos patarėjas, atliekų inžinierius ar robotų bei dronų aptarnavimo prižiūrėtojas gimsta senėjančioje visuomenėje dėl išaugusio poreikio pasirūpinti žmonėmis ir atkreipti dėmesį į mūsų išteklių vartojimą ir atliekų mažinimą.
Šios naujos profesijos reikalaus ne tik konkrečių įgūdžių ar kompetencijų, tačiau ir tarpdiscipliniškumo, gebėjimo bendradarbiauti su išmaniosiomis mašinomis ir veikti išvien. Verta pastebėti, kad kalbant apie profesijas ateityje, reikėtų akcentuoti ne tai, kaip ilgai būtų galima dirbti vienoje srityje, tačiau kaip greitai galima būtų prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, būti lankstiems ir judėti organizacijos viduje.
Svarbu kūrybiškumas
„Visų vizionierių istorijos yra skirtingos, galbūt viena bendra savybė – kad jie nenorėjo būti kaip kažkas, „kaip Elonas Muskas“, „antrasis Billas Gatesas“ ar „naujasis Carlas Saganas“, – sako mokslo populiarintoja bei edukacinio projekto „82 mėnuliai“ įkūrėja teigia Goda Raibytė.
Žmonės, savo idėjomis kartais lenkiantys laiką, prisideda prie technologinio progreso, siekia sukurti naujesnes ir geresnes technologijas bei jas pritaikyti mūsų kasdienėje veikloje. Žvelgiant į pramonės ir technologijų raidos revoliuciją perspektyviai, galima pastebėti, kaip sutrumpėjo inovacijų pritaikymo pasaulyje laikas – prireikė net 22 metų televizoriams pasiekti 50 milijonų vartotojų auditoriją, „Facebook“ platformai – 3 metų, o „Pokemon Go“ žaidimui – 19 dienų.
Gebėjimas pritaikyti esamus išteklius, sujungti juos su evoliucionuojančiomis technologijomis ir suprasti vartotojų poreikius sukuria sėkmės istorijas.
„Skaitmenizacija ir robotizacija yra ir galimybė, ne tik iššūkis“, – sako Goda Raibytė. Pašnekovės nuomone, technologinio progreso baimės yra natūralus dalykas, taigi galima rinktis: būti neoluditais ar būti progresyviais ir panaudoti situaciją sau. „Manau, pirmiausia reikia negalvoti, kad yra kažkoks „saugus“ variantas – norint turėti svajonių darbą visada teks tikslingai stengtis, rasti išradingų priėjimų, daugybę kartų klysti ir mokytis iš klaidų.“
Kūrybiškumas išliks viena iš esminių ateities profesijos kompetencijų. Žmogaus unikalumas prieš dirbtinį intelektą (angl. Artificial intelligence) bus gebėjimas kūrybiškai pažvelgti į duotą situaciją, pasinaudoti ne tik duotais informaciniais resursais, tačiau paremtas ir emociniu, instinktyviu sprendimų priėmimu – esame technologijų kūrėjai, turime mokėti dirbti kartu, o ne konkuruoti.
Kaip teigė garsus filantropas ir elektroninės komercinės bendrovės įkūrėjas Jack Ma, „mes neturime mokyti vaikų konkuruoti su mašinomis, mes turime išmokti kažką unikalaus, ko mašinos negalės padaryti. Menas, emocinis intelektas – mes turime skirtis nuo mašinų“.
Renkantis ateities profesiją svarbu apgalvoti sritis, kurios veikiamos skaitmenizacijos bus pakeistos išmaniųjų mašinų darbu, o kuriose srityse atsiras daugiau užduočių žmogui, valdant išmaniąsias mašinas bei diegiant naujas technologijas. Turime įsisąmoninti, kad darbo rinkos diktuojami pokyčiai reikalauja ne tik konkrečių kompetencijų, bet daugiau lankstumo, kritinio mąstymo ir kūrybiško požiūrio, kurį galima praktikuoti ir ugdytis kiekvieną dieną.
