„Darbo rinkoje nuotaikos išlieka įtemptos, tad vis dar pastebimas per pandemiją įsismarkavęs išėjimas iš darbo, kai darbuotojai drąsiai palieka stabilias darbo vietas ir pradeda asmenines karjeras arba nusprendžia kurį laiką tiesiog pailsėti. Tad žmonių, dirbančių savarankiškai, skaičius nuosekliai auga. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vos po kelių mėnesių žmogus supranta, kad toks darbo principas – ne jam ir skuba vėl ieškoti samdomo darbo. Tačiau įdomu tai, kad vis dažniau atrankose dalyvauja ir ilgesnį laiką nepriklausomai dirbantys žmonės“, – pasakoja „Alisa Management Laboratory” personalo projektų vadovė Kristina Kvietkauskaitė.
Rekomenduoja rinktis atvirumą
Atrankų patirtys rodo, kad kandidatai, siekiantys grįžti į samdomus darbus, susiduria su vienu pagrindiniu sunkumu – jie ne visada būna pasiruošę sklandžiai, argumentuotai ir skaidriai papasakoti, kodėl nori keisti darbo pobūdį.
Kristina Kvietkauskaitė abiem pusėms pataria pirmiausia rinktis atvirumą. „Atrankos metu kompanijai svarbu pažinti žmogų, kuris taps komandos dalimi, todėl rekomenduoju būtinai kalbėtis ir aiškiai suprasti, kokie argumentai slypi už kandidato norų keisti darbo principą. Lygiai taip pat ir kandidatui svarbu sugebėti aiškiai bei skaidriai iškomunikuoti pasirinkimus. Tokiose situacijose nėra ir negali būti teisingo atsakymo, čia svarbiausia sąžiningumas ir atvirumas, kuris po to pasitarnauja dirbant kartu. Pavyzdžiui, atvirai iškomunikuotas poreikis jausti daugiau stabilumo gali netgi pasitarnauti kaip pliusas, nes darbdavys, žinodamas tai ir priėmęs žmogų į komandą, geriau suprast jo poreikius bei motyvaciją“, – pataria ekspertė.
Įsitvirtina ir nauji darbo modeliai
Prieš sąlyginai trumpą laiką pradėjusi formuotis darbo rinkos dalis – nepriklausomi specialistai – irgi patiria transformacijų, tad galima prognozuoti, kad ateityje daugės žmonių, kurie dalyvaus atrankose po pertraukos savarankiškame darbe.
Visgi K. Kvietkauskaitės nuomone, vadybos prasme brandžios kompanijos jau yra išmokusios koncentracijos į rezultatą pamokas, todėl atviriau žiūri į naujus darbo modelius ir principus.
„Kompanijos turi lanksčiai taikytis prie visuomeninių, darbo rinkos ir kitų pokyčių. Per pastarąjį dešimtmetį požiūris į komandos formavimą, vadovavimą, tobulėjimą kardinaliai keitėsi ir tobulėjo. Į vertybes nukreiptą požiūrį turintys ir modernias vadybos praktikas taikantys vadovai ne tik palankiai žiūri į įvairiapusę patirtį turinčius kandidatus, tačiau ryžtasi išbandyti ir kitus darbo modelius. Pavyzdžiui, tam tikros atsakomybės ar funkcijos patikimos išorės specialistui“, – apibendrina K. Kvietkauskaitė.