Darbo rinkoje nuotaikos išlieka įtemptos, tad vis dar pastebimas per pandemiją įsismarkavęs išėjimas iš darbo, kai darbuotojai drąsiai palieka stabilias darbo vietas ir pradeda asmenines karjeras arba nusprendžia kurį laiką tiesiog pailsėti. Tad žmonių, dirbančių savarankiškai, skaičius nuosekliai auga. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vos po kelių mėnesių žmogus supranta, kad toks darbo principas – ne jam ir skuba vėl ieškoti samdomo darbo. Tačiau įdomu tai, kad vis dažniau atrankose dalyvauja ir ilgesnį laiką nepriklausomai dirbantys žmonės“, – pasakoja „Alisa Management Laboratory” personalo projektų vadovė Kristina Kvietkauskaitė.

Pasak ekspertės, vėl ieškoti samdomo darbo skatina augantis ekonominis neapibrėžtumas, taip pat stabilumo poreikis ir komandos ilgesys. „Matome tendenciją, kad šiais metais intensyvėjant ekonominių iššūkių prognozėms, dažniau atrankomis susidomi ir jose dalyvauja įvairios trukmės savarankiško darbo stažą turintys kandidatai. Kitas veiksnys – didesnio stabilumo poreikis. Be abejo, žmonių patirtys skirtingos, tačiau laisvai samdoma veikla dažnai būna susijusi su banguojanči darbo ir pajamų intensyvumu, didesnėmis laiko ir dėmesio sąnaudomis socialinėms garantijoms, veiklos tęstinumui ir pan. Galiausiai, dažniausiai viešai atskleidžiamas kandidatų veiksnys – poreikis dirbti komandoje“, – teigia ji.

Rekomenduoja rinktis atvirumą

Atrankų patirtys rodo, kad kandidatai, siekiantys grįžti į samdomus darbus, susiduria su vienu pagrindiniu sunkumu – jie ne visada būna pasiruošę sklandžiai, argumentuotai ir skaidriai papasakoti, kodėl nori keisti darbo pobūdį.

„Kurį laiką savarankiškai dirbę žmonės gali puikiai konkuruoti patirtimi su kitais kandidatais. O ir darbdaviai patirtį, sukauptą dirbant savarankiškai, vertina kaip lygią samdomam darbui. Be to, kai kurios kompanijos tokiuose kandidato karjeros etapuose įžvelgia ir papildomų pliusų – savarankiškumo, organizuotumo, drąsos prisiimti atsakomybę įrodymus. Nepaisant to, potencialiam darbdaviui svarbu aiškiai suprasti kandidato argumentus, kodėl jis nori grįžti į samdomą darbą. Tai – vienas iš slenksčių, prie kurio kandidatai suklumpa, negalėdami aiškiai iškomunikuoti, kodėl siekia permainų“, – pasakoja „Alisa Management Laboratory” personalo projektų vadovė.

Kristina Kvietkauskaitė abiem pusėms pataria pirmiausia rinktis atvirumą. „Atrankos metu kompanijai svarbu pažinti žmogų, kuris taps komandos dalimi, todėl rekomenduoju būtinai kalbėtis ir aiškiai suprasti, kokie argumentai slypi už kandidato norų keisti darbo principą. Lygiai taip pat ir kandidatui svarbu sugebėti aiškiai bei skaidriai iškomunikuoti pasirinkimus. Tokiose situacijose nėra ir negali būti teisingo atsakymo, čia svarbiausia sąžiningumas ir atvirumas, kuris po to pasitarnauja dirbant kartu. Pavyzdžiui, atvirai iškomunikuotas poreikis jausti daugiau stabilumo gali netgi pasitarnauti kaip pliusas, nes darbdavys, žinodamas tai ir priėmęs žmogų į komandą, geriau suprast jo poreikius bei motyvaciją“, – pataria ekspertė.

Įsitvirtina ir nauji darbo modeliai

Prieš sąlyginai trumpą laiką pradėjusi formuotis darbo rinkos dalis – nepriklausomi specialistai – irgi patiria transformacijų, tad galima prognozuoti, kad ateityje daugės žmonių, kurie dalyvaus atrankose po pertraukos savarankiškame darbe.

„Tam tikra prasme formuojasi nauja tendencija, nes vos prieš ketverius metus Lietuvoje buvo nedaug savarankiškai dirbančių žmonių, tad ir jų dalyvavimas atrankose buvo gana retas reiškinys. Dabar matome judėjimą, dėl to ir darbdaviai turi persvarstyti savo požiūrį. Dažniausiai įmonėms kyla dvejonių dėl to, kaip kandidatui sektųsi dirbti su vadovu, nes visgi savarankiškas darbas asocijuojamas su didesne veiksmų laisve ir nepriklausomybe. Be to, potencialūs darbdaviai kartais atrankos pokalbiuose išgirsta lūkesčių, kad kandidatai norėtų derinti darbą su papildoma veikla, o tai vėlgi kelia papildomų dvejonių“, – atrankų patirtimi dalijasi ekspertė.

Visgi K. Kvietkauskaitės nuomone, vadybos prasme brandžios kompanijos jau yra išmokusios koncentracijos į rezultatą pamokas, todėl atviriau žiūri į naujus darbo modelius ir principus.

„Kompanijos turi lanksčiai taikytis prie visuomeninių, darbo rinkos ir kitų pokyčių. Per pastarąjį dešimtmetį požiūris į komandos formavimą, vadovavimą, tobulėjimą kardinaliai keitėsi ir tobulėjo. Į vertybes nukreiptą požiūrį turintys ir modernias vadybos praktikas taikantys vadovai ne tik palankiai žiūri į įvairiapusę patirtį turinčius kandidatus, tačiau ryžtasi išbandyti ir kitus darbo modelius. Pavyzdžiui, tam tikros atsakomybės ar funkcijos patikimos išorės specialistui“, – apibendrina K. Kvietkauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją