Pagalba verslui: informacija apie profesinių mokyklų tinklą ir jų teikiamas paslaugas – vienoje vietoje

Profesinio mokymo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitikties klausimas išlieka ir toliau aktualus. Atrasti vis daugiau bendradarbiavimo taškų tarp verslo ir profesinių mokyklų padeda Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota platforma „Profesijos, pritaikytos verslui“. Daugiau kaip 20 naujų partnerystės atvejų rodo, kad į šią bendradarbiavimo platformą įsitraukia įvairių verslų atstovai, sąraše – gamybos ir perdirbimo, pramonės, transporto ir žemės ūkio, grožio, leidybos, tekstilės ir kiti sektoriai.

Pasitelkus interaktyvią platformą, kurią sudaro kontaktų žemėlapis ir patogi paieškos sistema, profesinio mokymo įstaigos intensyvina bendradarbiavimą su įvairiais verslo sektorių atstovais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Siekiant didinti profesinių mokyklų absolventų įgyjamų įgūdžių patrauklumą darbdaviams, imperatyvu glaudinti verslo ir švietimo bendradarbiavimą. Projektu įgyvendinamos veiklos ir sukurta platforma orientuojasi į profesinio mokymo įstaigų matomumo ir pasiekiamumo didinimą, sukurtas įrankis, padėsiantis verslui lengvai ir patogiai vienoje vietoje rasti informaciją apie profesinių mokyklų tinklą ir jų teikiamas paslaugas. Tikimės, kad tai leis geriau darbdaviams pasinaudoti esamomis galimybėmis, prisidės prie naujų partnerysčių tarp švietimo sistemos ir darbo pasaulio kūrimo, kas ilgainiui didintų bendrą profesinio mokymo kokybę ir atitiktį šalies ekonomikos poreikiams“, – komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas.

Gimsta naujos bendradarbiavimo formos

Platforma atveria įvairias tobulėjimo galimybes abiem suinteresuotoms pusėms, nes programos orientuojamos į realius rinkos poreikius. Tarp patraukliausių bendradarbiavimo formų fiksuojama ne tik įprasta studentams praktika, bet ir kitos įdomios partnerystės: pameistrystė, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, mokinių įdarbinimas, baigus mokymų programas, mokymo programų tobulinimas ar verslo įmonių darbuotojų perkvalifikavimas.

„Darbdaviams jau dabar sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti profesinio mokymo sistemoje visais lygmenimis. Verslo atstovai įsitraukia į profesinio mokymo įstaigų valdymą kaip dalininkai ar dalyvauja įstaigų tarybų veikloje prisidėdami prie svarbiausių profesinėms mokykloms vidaus sprendimų priėmimo, dalyvauja vertinant absolventų kompetencijas, rengiant profesinio mokymo programas ir profesinius standartus“, – teigia J. Jakučinckas.

Vienas iš aktyviai platformos dėka įsitraukusių verslų – kosmetikų ir kosmetologijų asociacija, kurie užmezgė net kelias skirtingas partnerystes. Su Vilniaus paslaugų profesinio mokymo centru jie oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Įdomu tai, kad pati profesinė mokykla plačiai atvėrė duris verslui – jie turi aukšto lygio patalpas, todėl asociacija svarsto apie šių patalpų naudojimą seminarams ir dideliems projektams. O Šiaulių profesinio rengimo centras net tapo asociacijos nariu. Pasirinktos bendradarbiavimo sritys: mokytojų kvalifikacijos kėlimas, dalijimasis mokomąją medžiaga ir kvietimas į renginius.

Įgyjami reikalingi profesiniai įgūdžiai

Vienas iš svarbių sąlyčio taškų, prisidedančių prie ruošiamų specialistų kvalifikacijos stiprinimo, yra pameistrystė. Mokymosi metu mokiniai įgyja reikalingų profesinių įgūdžių konkrečioje vietoje, integruojasi į įmonės kultūrą, prisitaiko prie vidinių procesų ir mokosi dirbti su naudojamomis technologijomis. Šią, kaip viena iš bendradarbiavimo formų, taiko Kupiškio technologijos ir verslo mokykla kartu su įmone „Autorevyta“.

„Projekto metu sudarytoje sutartyje numatyta siekti abipusiškai naudingo bendradarbiavimo plėtojimo, mokymo proceso kokybės gerinimo, siekiant skatinti mokslo ir verslo abipusį supratimą bei gerosios patirties sklaidą. Pameistrystė naudinga visoms trims sutartį pasirašiusioms pusėms: profesinio mokymo įstaigai, mokiniui ir darbdaviui. Mokykla suteikia pameistriui pradinius praktinius įgūdžius ir teorines žinias, organizuoja vertinimus, pameistrys dirba įmonėje, gauna atlyginimą, o darbdavys apmoko pameistrį dirbti su įmonės įranga, technologijomis, bendradarbiauja su mokykla vertindama pameistrio darbą“, – teigia Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos Profesinio mokymo skyriaus vedėja Daiva Tumelionytė.

Bendradarbiavime taip pat įtrauktas mokytojų kvalifikacijos kėlimas: „Tai yra reikšminga forma tiek profesinio mokymo įstaigos mokiniams ir profesijos mokytojams, tiek įmonei. Profesijos mokytojai per metus kvalifikaciją turi kelti apie 40 valandų. Naudinga, kai pedagogai gilina ne tik bendrąsias kompetencijas, bet ir dalykines žinias. Technologijos šiuo metu keičiasi labai greitai, tad norint mokiniams perduoti naujausias žinias, reikia mokytis ir profesijos mokytojams, įmonių darbuotojams“, – pasakoja D. Tumelionytė.

Šioje partnerystėje abi pusės sutarė kviesti partnerius dalyvauti organizuojamose konferencijose, seminaruose, užtikrinti profesinio rengimo ir karjeros planavimo naujovių sklaidą tarp jaunimo, supažindinti mokyklos mokinius su įmonės veikla, pagal galimybes leisti naudotis klasėmis ir gamybinėmis patalpomis informacinių-mokomųjų seminarų organizavimui, sudaryti sąlygas mokyklos mokiniams atlikti praktikas įstaigoje bei diegti pameistrystę.