„Kai šalia kelio stovi degančios žvakutės, visi puikiai suprantame – tai yra vieta, kurioje žuvo žmogus. Tai priverčia vairuotoją susimąstyti apie grėsmę. [...] Manau, kad tokie simboliai, kaip žvakutės, ne vieną vairuotoją pristabdo, priverčia pagalvoti apie savo elgesį“, – LRT Radijui sako V. Pumputis.
Judriuose keliuose žūties simboliai šalinami
Anot V. Pumpučio, nei Kelių eismo taisyklės, nei kiti teisės aktai nedraudžia žymėti žmonių žūties vietų kelyje. Tai, specialisto teigimu, – paprotys, atėjęs iš senų laikų. „Kai įvyksta skaudus įvykis, žūsta žmonės, pastatomos žvakutės arba ta vieta pažymima kryželiu. Tai tikrai yra skaudi ir netikėta netektis. Artimieji, pastatydami degančias žvakutes, kryželį ar kitaip įamžindami tragišką vietą, pagerbia žuvusį žmogų“, – aiškina V. Pumputis.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, jei aukšto intensyvumo keliuose – greitkeliuose, automagristralėse – prie kelio ir atsiranda žvakutės arba kryželis, dažniausiai asmenys, atsakingi už kelių priežiūrą, pašalina tokius simbolius kaip eismui trukdančius elementus“, – pabrėžia V. Pumputis.
Anot O. Lapino, tokia tradicija įsivyravo, nes ji išreiškia užuojautą – kryžių, vainikėlį ar žvakutes paliekantys žmonės parodo užuojautą žuvusiojo artimiesiems. „Tai nukreipta į žmones, kurie toje vietoje neteko artimojo. Su natūralia mirtimi susijusios vietos – kapinės, su tragiškomis mirtimis – vietos, kur įvyko tragiškas įvykis. Kitas niuansas, kad estetine prasme tai ne visada gali tikti“, – akcentuoja O. Lapinas.
Tarp efektyvesnių priemonių – pagarba
Psichoterapeutas atkreipia dėmesį ir į tai, kad toks ženklas šalikelėje apeliuoja į vairuotojų kaltės jausmą ir ne visada gali sukelti laukiamą efektą. „Nors tokio ženklo tikslas – perspėti vairuotoją, kad jis važiuotų atsargiau, bet rezultatas dažnai būna kitoks – jis jaučiasi nesmagiai, kaltas dėl avarijos, kurios dar nepadarė. Kyla klausimas – ar kaltės jausmas skatina saugesnį vairavimą? Su apeliavimu į kaltės jausmą labai dažnai kyla melancholijos jausmas“, – nurodo O. Lapinas.
Kitokios nuomonės laikosi V. Pumputis. Jo tvirtinimu, šalia kelio pastatytas kryželis ar kitoks žūties simbolis paprasčiausiai priverčia susimąstyti, nors aukšto intensyvumo keliuose tokie simboliai ir nėra toleruotini. „Kai šalia kelio stovi degančios žvakutės, visi puikiai suprantame – tai yra vieta, kurioje žuvo žmogus. Tai priverčia vairuotoją susimąstyti apie grėsmę. [...] Manau, kad tokie simboliai, kaip žvakutės, ne vieną vairuotoją pristabdo, priverčia pagalvoti apie savo elgesį“, – tvirtina V. Pumputis.
Su juo nesutinka O. Lapinas, kuris tikina, kad tarp visų saugumą didinančių priemonių šalia kelio stovintis kryžius užima gana žemą vietą. Psichoterapeuto įsitikinimu, gali pasitaikyti vos keli vairuotojai, kuriems tai sukels kaltės jausmą ir privers susimąstyti, tačiau to galima pasiekti ir efektyvesniais būdais.
„Tarp priemonių, kurios didina saugumą, egzistuoja daug efektyvesnių būdų. Vienas iš jų – blaivumas. Antras – pagarba, kuri pakeičia polinkį labai greitai lenkti kitus vairuotojus. Galiausiai – šlovė, kad priklausai saugiai vairuojančių žmonių kategorijai“, – LRT Radijo laidoje „112“ vardija O. Lapinas.
